Prabėgo dveji metai, kai prie savivaldybių vairo stojo pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiesiogiai išrinkti merai. Kai kurios politinės partijos, bijojusios prarasti savo įtaką, tam priešinosi, baugino užprogramuotais konfliktais su savivaldybių tarybomis, verslo įtaka, kitokiais pavojais. O kaip yra iš tiesų, kai tokiu būdu išrinkti merai jau įpusėjo savo kadenciją?
Visos partijos vienoje koalicijoje
Vienu iš geriausių merų pripažintas Akmenės r. savivaldybės vadovas Vitalijus Mitrofanovas įsitikinęs, kad tai buvo geras žingsnis demokratijos link.
„Septyniolika metų dėl to buvo ginčijamasi, diskutuojama ir pagaliau prieš dvejus metus ryžtasi įteisinti tiesioginius mero rinkimus. Dabar savivaldybės rinkėjai tikrai turi galimybę rinktis, kam patikėti mero pareigas. Labai daug žmonių anksčiau likdavo nusivylę, kai balsuodavo už vienus, o prie vietos valdžios vairo, subūrę savo koaliciją, stodavo visai kiti. Rinkėjai šiuo metu gali realiai pareikšti savo valią, kuri nėra priklausoma nuo politikų“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ V. Mitrofanovas.
Akmenės rajono savivaldybės meru jis išrinktas trečią kadenciją, todėl gali puikiai palyginti, kaip teko dirbti anksčiau ir kaip dabar, kai šis postas jam atiteko po tiesioginių rinkimų.
„Anksčiau, kai merai būdavo renkami savivaldybių tarybose, per kadenciją beveik pusė jų pasikeisdavo, nes dėl įvairių priežasčių susidariusi nauja koalicija tuoj puldavo versti merą ir į jo vietą pasodinti saviškį. Šilutės rajone, prisimenu, per vieną kadenciją pasikeitė net keturi merai. Dabar tiesiogiai išrinktojo mero taip lengvai pašalinti iš posto negalima, nes visas aplinkybes dar svarsto ir teismas, todėl tokių atvejų šią kadenciją beveik nebuvo“, – vertino situaciją V. Mitrofanovas.
Meras pripažino, kad jo vadovaujamoje savivaldybėje situacija yra unikali. Taryboje yra penkių partijų atstovai ir visi dirba vienoje koalicijoje, todėl ir merui dirbti yra lengviau.
„Opozicija vadinti galima būtų nebent gyventojus, nes jie pirmiausia mus kritikuoja už tai, ko nepadarėme“, – sakė Akmenės rajono meras.
Kol kas tik pusinis sprendimas
„Tiesioginius mero rinkimus, kuriuose gali dalyvauti visi savivaldybės gyventojai, vertinu teigiamai. Tai – pažanga. Bet kol kas tai tik pusinis žingsnis. Dabar įstatymas suteikia merui daugiau stabilumo, jau kur kas rečiau po kokio nors naktinio politinio-partinio perversmo bandoma nušalinti merą. Bet, kaip rodo Šiaulių ir Raseinių pavyzdžiai, vis dėlto reikėtų pagalvoti apie mero pozicijų stiprinimą. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas turėtų detaliau paanalizuoti tokių reiškinių priežastis ir siūlyti tam tikrus įstatymo pakeitimus“, – savo pastebėjimus „ŪP“ išsakė Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius.
Kita, jo nuomone, silpna vieta – administracijos direktoriaus funkcijos. Jis priverstas tenkinti politikų užgaidas, vykdyti jų nurodymus. Jei valdančioji dauguma trapi, administracijos direktoriaus kėdė tampa nestabili, jis negali būti užtikrintas dėl savo sprendimų, kurie kartais nelabai populiarūs, bet reikalingi savivaldybei. Tuomet jis priverstas žvilgčioti į politikus, stengtis jų neužgauti, kad po to nesulauktų nemalonumų.
Merui tebereikia tarybos paramos
„Gyventojų merui suteikti įgaliojimai sustiprino jo instituciją, kartu ir labiau įpareigojo. Vis dėlto meras yra tik viena savivaldos grandis. Šiuo metu egzistuoja dvi tiesiogiai renkamos savivaldybės institucijos su kiekvienai iš jų apibrėžtais įgaliojimais“, – sakė Kauno r. savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Jo teigimu, kaip ir anksčiau, merui reikia savivaldybės tarybos paramos. Jei to nėra, kyla įtampa, sunkiai sekasi priimti sprendimus, formuoti administraciją. Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse, pasak V. Makūno, jau matyti dvivaldystės požymių.
„Man pasisekė, nes Kauno rajono taryboje susiformavo stabili dauguma. Turime konstruktyviai dirbančią opoziciją. Tačiau bene svarbiausias savivaldos elementas – bendruomenės, kurios Kauno rajone yra ypač stiprios. Stengiamės išgirsti jų balsą, remiame iniciatyvas. Tai yra mūsų krašto stiprybė. Mero duona nėra tokia skalsi, kaip kartais atrodo. Dažnai žmonės ateina su problemomis, kurias spręsti savivaldybė neturi galių. Skaudu, kai negali padėti žmogui, ypač tada, kai jam tos pagalbos iš tiesų reikia. Tenka pripažinti, kad finansai mūsų valstybėje paskirstomi neitin racionaliai, visos savivaldybės dūsta dėl lėšų trūkumo“, – pasakojo V. Makūnas.
Pasak mero, demokratinių šalių patirtis rodo, kad savivaldos modeliai gali būti įvairūs. Ekspertai pastebi, kad bene didžiausią įtaką savivaldai daro politinė kultūra ir susiklosčiusios tradicijos.
„Savivaldos modelis gali būti geresnis arba blogesnis, vis dėlto demokratijos procesus lemia piliečiai ir jų renkami politikai. Svarbu, kaip jie geba susitarti ir atsakingai tvarkyti bendruomenės reikalus“, – įsitikinęs
V. Makūnas.
Įstatyme neturi likti dviprasmybių
Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas įsitikinęs, kad tiesioginiai merų rinkimai pasiteisino, nes dabar žmonės vadovauti savivaldybei išsirenką tą, kuriuo labiausiai pasitiki, o ne ką parenka kuri nors partija.
„Pasibaigus kadencijai, žmonės matys, verta tą merą vėl rinkti ar ne“, – prognozavo R. Malinauskas.
„Ūkininko patarėjo“ paklaustas, ar dabar jam lengviau dirbti, ar tada, kai merą rinkdavo savivaldybės taryba, R. Malinauskas atsakė labai trumpai: „Man asmeniškai jokio skirtumo, nes turiu didelį ir tarybos, ir visuomenės palaikymą. Ir vienas, ir kitas modelis man tinka, o kaip bus ateityje, pamatysime. Tačiau įstatyme neturėtų būtų dviprasmybių, kad jį traktuoti būtų galima ir vienaip, ir kitaip, kaip atsitiko Raseiniuose.“
Taisytinų dalykų dar yra
„Aš visuomet pasisakiau už tiesioginius merų rinkimus, dar tada, kai dirbau Seime. Ir tos nuomonės niekuomet nekeičiau. Ne viskas išėjo taip, kaip tikėjomės, bet vis dėlto tai žingsnis į priekį. Ir ne todėl, kad merui, o kad gyventojams geriau. Dabar atsakomybė labai konkreti ir žmonės turi iš ko jos pareikalauti. Nesakau, kad visuomet lengva susitarti su taryba, rasti visiems priimtiną sprendimą, bet norint visuomet tai įmanoma“, – pasakojo „ŪP“ Alytaus r. savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.
Jis pripažino, kad įstatyme yra taisytinų vietų, pavyzdžiui, dėl žemės reikalų: reikėtų aiškesnio apibrėžimo, kur mero, kur savivaldybės administracijos direktoriaus, kur tarybos kompetencija. Tačiau, jo nuomone, tai yra nesunkiai pataisoma.
Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas
Algimanto SNARSKIO piešinys
