Dainavos gidas
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Alytus
  • Birštonas
  • Druskininkai
  • Lazdijai
  • Šalčininkai
  • Trakai
  • Varėna
Trečiadienis, 25 birželio, 2025
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Dainavos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Ar esame pasirengę dirbti iki senatvės?

Ar esame pasirengę dirbti iki senatvės?

Redakcija
2016-11-25
Gyvenimas, Įdomu
Laikas: 4 min skaitymo
FacebookTwitter

Liūdnai juokaujame, kad dirbti teks iki pat mirties, nes pensinis amžius vis didinamas. Tik nežinia, ar bus kam. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie sudaro nemažą darbuotojų dalį, yra tikri ligų maišeliai. Dalis visai nebegali dirbti, nes darbo aplinka, krūvis neatitinka jų sveikatos būklės. Jaunesni darbuotojai taip pat negali pasigirti gera sveikata. Tai naujas iššūkis, kuriam nesame pasirengę.

Giedrė Budvytienė, „šeimininkės“ korespondentė

Vargina stuburo ir sąnarių skausmai

Iki šiol senėjančios darbo jėgos problemą įsivaizdavome labiau teoriškai, bet daugėja įmonių, bendrovių, organizacijų, kurios su ja jau susiduria. Jei kolektyve yra nemažai 50–60 metų darbuotojų, vadovams kyla sunkumų, nes nuolat tai vienas, tai kitas serga ir negali atvykti į darbą. Be to, dėl ligų ir amžiaus jiems sunku dirbti pamainomis, triukšmingoje aplinkoje, pakelti fizinį krūvį ir pan.

Prognozuojama, kad 2030 metais daugelyje Europos šalių 55–64 metų darbuotojai sudarys trečdalį ir daugiau darbo jėgos. Ne išimtis ir Lietuva. Pasak Higienos instituto Profesinės sveikatos centro vadovės Raimondos Eičinaitės-Lingienės, jau dabar mūsų vidutinis statistinis darbuotojas yra vyresnio amžiaus ir toli gražu negali pasigirti gera sveikata. Toliau bus dar blogiau. Ką galime padaryti?

„Prevencinės medicinos specialistai, kuriems aš atstovauju, turi pateikti receptą, kaip pagerinti vidutinio darbuotojo sveikatą, kaip patobulinti darbo aplinką, kad ji atitiktų jo amžių, būtų pritaikyta jo poreikiams, būklei. Net 61 proc. mūsų šalies darbuotojų vargina įvairūs raumenų ir kaulų sistemos ar sąnarių sutrikimai (vyrauja jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos). Dažniausiai jos siejamos su darbu“, – aiškina Profesinės sveikatos centro vadovė.

Kitos darbingo amžiaus žmonėms būdingos ligos yra kvėpavimo ir kraujotakos. Neįgalumas pirmą kartą dažniausiai nustatomas dėl kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų, jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligų. Būtent pastarosios ligos vyrauja ir tarp profesinių ligų, kuriomis susergama dėl darbe esančių rizikos veiksnių.

„Didžiausią įtaką turi ergonominiai ir biomechaniniai rizikos veiksniai darbo aplinkoje. Dėl jų vis daugėja profesinių ligų. Kiti dažniausi rizikos veiksniai yra įtampa darbe (ją nurodo 53 proc. apklaustų darbuotojų), varginanti ar skausminga kūno padėtis (tuo skundžiasi 56 proc.), kartotiniai judesiai rankomis ar plaštakomis (52 proc. nusiskundimų)“, – teigia R. Eičinaitė-Lingienė.

Neįvertiname aplinkybių

Nerimą kelia, kad į darbo rinką ateinantis jaunimas (kai kuriuos darbus Lietuvoje galima dirbti nuo 14 ar 16 metų) taip pat negali pasigirti labai gera sveikata. Atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau negu 300 mokinių, parodė, kad beveik du trečdaliai jų turi po vieną du nusiskundimus dėl sveikatos. Tai dažniausiai nugaros, kaklo, pasikartojantys galvos skausmai, sutrikęs miegas, nuovargis.

Daugiau kaip pusė mokinių teigė patiriantys stresą mokykloje dėl didelio pamokų krūvio, o darbuotojai – darbe. Kitas svarbus veiksnys, dėl ko prastėja jaunų žmonių sveikata, yra menkas fizinis aktyvumas. 36,7 proc. apklaustųjų, išskyrus kūno kultūros pamokas, niekada nesportuoja. Meilė sportui nekankina ir suaugusiųjų: net 46 proc. Lietuvos gyventojų nesimankština ir nesportuoja.

„Visi žinome, kad apie 50 proc. mūsų sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo. Reikėtų gerai pagalvoti, ar dar galime lepintis pyragėliais sėdėdami prie televizoriaus, ar pats laikas ko nors imtis“, – pabrėžia R. Eičinaitė-Lingienė.

Jei nieko nedarysime, sveikata tik prastės. Įvertinus ir darbo aplinkos rizikos veiksnius, demografinę situaciją, kuri rodo, kad į pensiją anksti neišeisime, laukia ne kokia ateitis.

Įmonių, bendrovių, įstaigų vadovus Profesinės sveikatos centro vadovė ragina imtis veiksmų, įvertinti kintančias aplinkybes ir ieškoti būdų, kaip garantuoti saugias ir sveikas darbo sąlygas ne tik jauniems, bet ir vyresniems darbuotojams. Dauguma darbdavių pripažįsta, kad su jomis jau dabar susiduria, tačiau kurdami ilgalaikius plėtros planus jų neįvertina ir į jas neatsižvelgia.

Centro specialistai yra parengę įvairių metodinių rekomendacijų, kaip pagerinti tam tikrų specialybių darbuotojų darbo aplinką. Neseniai pasirodė leidinių apie muzikantų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų prevenciją, darbingumą sulaukus vyresnio amžiaus, juose pateikiamos Švedijos ir Suomijos mokslininkų sukurtos senėjimo kompleksiškumo ir darbingumo koncepcijos. Rengiamos rekomendacijos apie pasikartojančius viršutinių galūnių judesius.

Dėmesys visiems

Šiais metais Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra pradėjo kampaniją „Saugi darbo vieta visoms amžiaus grupėms“. Joje dalyvauja ir Lietuva. Agentūros Lietuvos ryšių punkto vadovė Nerita Šot teigia, kad taip siekiama padėti darbuotojams, vadovams, darbdaviams atpažinti ir valdyti su darbo jėgos senėjimu susijusius iššūkius, dėmesį sutelkti į visų amžiaus grupių darbuotojus.

Neužmirškime, kad skatindami šiandieninių jaunų darbuotojų saugią darbinę veiklą ir kurdami sveikatai palankias darbo sąlygas ateityje turėsime mažiau problemų. Dauguma jaunesnės kartos darbuotojų po penkiolikos metų taps pagyvenę, kuo sveikesni jie bus, tuo geriau bus mums visiems.

„Visos Europos šalys susiduria su tuo, kad profesinio gyvenimo trukmė ilgėja. Tai lemia ilgesnį rizikos veiksnių poveikį, tarp jų ir susijusių su darbo aplinka. Kuo daugiau vyresnių darbuotojų, tuo daugiau žmonių turės lėtinių sveikatos problemų, specialiųjų poreikių, sirgs profesinėmis ligomis. Tai neigiamai veikia darbo našumą, žmonės dažniau neatvyksta į darbą“, – apie situaciją kalba N. Šot.

Užsienio specialistai siūlo nemažai priemonių, kurios padeda pritaikyti darbą, jo aplinką prie darbuotojo gebėjimų. Pavyzdžiui, sumažėjus funkcinėms galimybėms galima pasinaudoti įvairia įranga ir technologijomis fiziniam darbo krūviui mažinti, pasirinkti kokybišką ergonomišką įrangą, įrankius ir baldus. Darbuotojus reikėtų išmokyti, kaip tinkamai nešti ir kelti svorius.

Darbo vietą galima suplanuoti taip, kad sumažėtų griuvimo tikimybė, numatyti trumpesnes ir dažnesnes pertraukas, pasirūpinti darbo rotacija, mažinti darbą pamainomis, neskirti su didesne rizika susijusių užduočių (darbo aukštyje, šaltyje, karštyje, triukšmingoje aplinkoje), pertvarkyti patį darbo procesą, dalijasi gerąja patirtimi Suomijos profesinės sveikatos instituto atstovė dr. Marjo Wallin. Dauguma šių siūlymų yra naujiena Lietuvoje, bet kitos šalys sėkmingai juos pritaiko.

image0021

DalintisDalintis

Panašios naujienos

Aš esu šaulys: žymūs Lietuvos žmonės dalijasi savo istorijomis
Gyvenimas

Aš esu šaulys: žymūs Lietuvos žmonės dalijasi savo istorijomis

2025-06-20
Ne tik duobės: ką vasarą dirba kelininkai?
Įdomu

Ne tik duobės: ką vasarą dirba kelininkai?

2025-06-18
Meškeriojimas neatsiejama vasaros atostogų prie vandens dalis
Gyvenimas

Meškeriojimas neatsiejama vasaros atostogų prie vandens dalis

2025-06-18
Vietinis turizmas: lietuviai išlieka ištikimi savo šaliai, tačiau jaunimas formuoja naują kelionių kultūrą
Įdomu

Vietinis turizmas: lietuviai išlieka ištikimi savo šaliai, tačiau jaunimas formuoja naują kelionių kultūrą

2025-06-11
Kaip tinkamai planuoti ir tvarkyti sklypą, kad išvengtumėte teisinių pažeidimų ir nesutarimų su kaimynais
Aktualijos

Kaip tinkamai planuoti ir tvarkyti sklypą, kad išvengtumėte teisinių pažeidimų ir nesutarimų su kaimynais

2025-06-09
Saldikliai: bijoti, ar vartoti? Dietistė Trusovė paaiškina, kada jie gali būti naudingi
Gyvenimas

Saldikliai: bijoti, ar vartoti? Dietistė Trusovė paaiškina, kada jie gali būti naudingi

2025-06-06

Skaitoma

Kodėl 10 metų automobilis – „saldžiausias“ pasirinkimas?

Kodėl 10 metų automobilis – „saldžiausias“ pasirinkimas?

2025-06-21
Lietuvos latviai didžiuojasi savo šaknimis

Lietuvos latviai didžiuojasi savo šaknimis

2015-11-13
Lankytinos vietos: Česukų kaimas

Lankytinos vietos: Česukų kaimas

2015-08-28
Dovana vyrams: kokia įrankių dėžė jam tiks labiausiai?

Dovana vyrams: kokia įrankių dėžė jam tiks labiausiai?

2019-01-16
Joninių laužas suburs bendrai vakarienei: patarimai, kaip pigiai ir lengvai paruošti grilio patiekalus

Joninių laužas suburs bendrai vakarienei: patarimai, kaip pigiai ir lengvai paruošti grilio patiekalus

2025-06-21

Reklama

Proneta Proneta Proneta
Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Dainavos krašto naujienų portalas, skelbiantis Tau aktualias žinias ir įvykius.

Naujienos

Joninių papročiai: ugnies, vandens ir paparčio žiedo magija trumpiausią naktį

Joninių papročiai: ugnies, vandens ir paparčio žiedo magija trumpiausią naktį

2025-06-23
Skonis – lyg mamma mia! „Running Vita“ pataria, kaip į savo virtuvę lengvai įnešti dalį Italijos

Skonis – lyg mamma mia! „Running Vita“ pataria, kaip į savo virtuvę lengvai įnešti dalį Italijos

2025-06-22

Skaitomiausia

Kodėl 10 metų automobilis – „saldžiausias“ pasirinkimas?

Kodėl 10 metų automobilis – „saldžiausias“ pasirinkimas?

2025-06-21
Lietuvos latviai didžiuojasi savo šaknimis

Lietuvos latviai didžiuojasi savo šaknimis

2015-11-13
  • Rašyti redakcijai
  • Privatumo politika
  • Reklama
  • Susisiekite

© Dainavos gidas

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika

© Dainavos gidas