Praėjusių metų orus prisimena tik meteorologai, o iš mūsų atminties greitai išsitrina, kokia temperatūra vyravo praeitą savaitę. Vilnietė Gitana Gricienė nutarė savaip pažvelgti į mūsų šalies klimatą – numegzti kilimą. 2014 bei 2016 metų orų žemėlapiai sumirgėjo mėlynai ir raudonai.
Pirmąją akį nėrė su močiute
Net ir orai gali įkvėpti kūrybingumą. Intensyviai dirbanti Gitana laisvalaikio turi nedaug, bet kasdien būtinai į rankas paima virbalus: „Jei per dieną nenumezgu nors vienos eilutės, jaučiuosi nepadariusi kai ko labai svarbaus.“
Su mezgimo virbalais ir nėrimo vąšeliu G. Gricienė susipažino dar vaikystėje, kai daug laiko praleisdavo pas senelius. „Močiutė parodė, kaip nunerti pirmą akį“, – prisimena Gitana. Būdama penkerių, ji numezgė šaliką lėlei, vėliau – drabužėlius. Tada ėmė nerti gėlytes, o sulaukusi devynerių nusimezgė liemenę – tam prireikė visų vasaros atostogų.
Dabar mezginiai – G. Gricienės laisvalaikis. Tiksliau tiek, kiek pavyksta išplėšti laisvų valandėlių. „Mezgimas man yra kūryba ir geriausias būdas ramiai susidėlioti mintis po dienos darbų, atsipalaiduoti“, – atvirauja vilnietė.
Ji pripažįsta, kad yra šiek tiek pamišusi dėl mezgimo. Dažniausiai mezga kojines, skaras, megztinius. Pažvelgus į nuotraukas nesunku įsitikinti, kad spalviniai sprendimai ir raštai iš tiesų žavūs. Kai kurie G. Gricienės mezginiai primena ne skaras ar skraistes, o meno kūrinius.
Apmegztas ir šuniukas
Moters rankomis apmegzti visi šeimos nariai, draugai ir giminaičiai. Net ir mylimas šunelis Lulu dovanų gavo megztuką, kad nesušaltų išvestas pasivaikščioti.
G.Gricienės spintoje nerastumėte pirktų megztinių, šalikų ir pirštinių: dėvi tik savo kūrinius. Labiausiai jai patinka megzti iš kokybiškų vilnonių siūlų. Mėgstamiausią spalvą išskirti būtų sunku, arčiausiai širdies – netradiciniai deriniai. „Jeigu numegztas daiktas nedžiugina, ardau ir keičiu į tai, kas patinka labiau“, – sako Gitana.
Pasak jos, savo rankomis sukurti dalykai yra unikalūs. „Tas pats modelis, numegztas skirtingų mezgėjų, bus kitoks. Į rankų darbą kiekvienas žmogus įdeda dalį savęs“, – pastebi G. Gricienė.
Vilnietė idėjų mezginiams ieško interneto forumuose. „Randu įvairių mezginių modelių, mezgėjos dalijasi savo rankdarbių nuotraukomis, patirtimi. Taip pat Vilniuje turime bendraminčių ratelį – mezgėjų klubą. Susirenkame kiekvieną ketvirtadienį porai valandų. Smalsu pamatyti, kas ką mezga, pasikonsultuoti, pasitarti. Niekas geriau nesupras ir neįvertins įdėto darbo ir laiko nei žmogus, užsiimantis ta pačia veikla“, – mano auksarankė.
Orų žemėlapiui prireikė metų
Labiausiai intriguoja naujausi G. Gricienės darbai – megzti Vilniaus orų žemėlapiai. Kurdama raštus ir rinkdama spalvas moteris naudojo faktinius orų duomenis, spalvomis įamžindama mažiausią ir didžiausią paros temperatūrą.
Jei temperatūra svyruoja apie 0 laipsnių, mezginys pasipildo baltu kvadratėliu ar eilute. Melsvos spalvos rodo neigiamą temperatūrą, gelsva ir geltona – iki 10 laipsnių šilumos, rausvos ir raudonos simbolizuoja, kad tądien buvo dar šilčiau.
2014 metų orų žemėlapis numegztas iš 730 kvadratėlių, jo dydis – 215 x 125 cm. Kasdien Gitana numegzdavo po du kvadratėlius. Spalvų spektras – nuo tamsiai mėlynos, jūros bangų, turkio, baltos iki žaliosios citrinos, šiltos žalios, geltonos, oranžinės, raudonos ir vyšnių. Pažvelgus į mezginį akivaizdu, kad tais metais žemiausia oro temperatūra buvo 30 laipsnių šalčio, o aukščiausia – 35 karščio.
Kurdama 2016 orų žemėlapį G. Gricienė pasirinko kitą techniką – nėrė vąšeliu. Šis mezginys didesnis (230 x 130 cm), nors jame tilpo tik 7 mėnesiai – nuo metų pradžios iki vidurvasario. Temperatūra fiksuota 2 kartus neriant po 1 eilutę, rodančią aukščiausią ir žemiausią paros temperatūrą. Skalės spalvos suskirstytos kas 5 laipsniai: nuo tamsiai mėlynos dideliems sausio šalčiams iki ryškiai raudonos birželio karščiams.
Mezgimo galimybės neribotos
G.Gricienė sako, kad mezgimo pagal oro temperatūrą ar kitus hidrometeorologinius reiškinius, pavyzdžiui, debesuotumą idėja nėra originali, ją nusižiūrėjo užsienio mezgėjų forumuose.
„Principas paprastas – pasirenkamas orų fiksavimo periodiškumas (kartą ar kelis kartus per dieną), temperatūros skalei priskiriamos tam tikros spalvos. Man labai pagelbėjo tinklalapis meteo.lt, ypač po atnaujinimo atsiradusi funkcija – istoriniai faktinės oro temperatūros atskiruose miestuose duomenys per parą“, – džiaugiasi mezgėja.
Šiemet ji nemezga orų, nes nori subrandinti naujų idėjų. „Mezgimo galimybės neribotos, galima numegzti viską – nuo funkcionalių iki netikėtų, žaismingų dalykų“, – tikina vilnietė.
Mezgimas teikia kūrybinį džiaugsmą, nes galima išbandyti įvairias technikas, naujas drabužių konstrukcijas. „Dabar siūlų pasirinkimas toks didelis, kad lengva išgauti įmantriausius spalvų derinius ir faktūras. Žinoma, spalvas visada gali pasirinkti pati, bet gali tiesiog paklusti tam, ką diktuoja gamta“, – sako G. Gricienė.
Sostinės gyventoja pabrėžia, kad nelaiko savęs mezgėja profesionale: „Esu tik stebėtoja ir įgyvendintoja. Lietuvoje gausu kur kas profesionalesnių ir kokybiškiau dirbančių mezgėjų.“
Gitana Gricienė turi ir kitų pomėgių – gieda Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios chore. Kartais namuose savo malonumui skambina pianinu.
Rita Šemelytė, „Šeimininkės“ korespondentė
Liudo Masio ir Gitanos Gricienės asmeninės nuotraukos