Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizavo mokslinę-praktinę konferenciją „Sportas ir sveikata“. Dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas dr. Vydas Gedvilas, sveikatos apsaugos viceministrė dr. Jadvyga Zinkevičiūtė, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Edis Urbanavičius, SMLPC direktorius Romualdas Sabaliauskas. Renginyje dalyvavo miestų ir rajonų savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, ugdymo įstaigų specialistai, sporto ir kūno kultūros organizatoriai bei mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų, sporto federacijų atstovai.
Konferencija surengta minint Kūno kultūros ir sporto dieną ir buvo skirta sergamumo lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis mažinimo, gyventojų sveikatos stiprinimo per fizinį aktyvumą aktualijoms aptarti.
Švietimas ir sveikata
Lietuvoje 1–5 kartus per savaitę mankštinasi ir sportuoja 37 proc. gyventojų, Europos šalių vidurkis – 41 proc., – nurodoma „Eurobarometro“ 2014 m. apklausos „Sportas ir fizinis aktyvumas“ ataskaitoje. 2011 m. Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, jog kūno kultūros ir aktyvaus laisvalaikio paslaugos daugumai gyventojų nėra įperkamos, antra, kad aktyviai fizinei veiklai jie stokoja motyvacijos (kūno kultūra kaip priemonė gerai sveikatai išsaugoti nevertinama, arba nepakankamai vertinama). Tai įrodo, kad vidinė motyvacija nebuvo suformuota ankstyvoje vaikystėje. Fizinio aktyvumo stoka, kartu su kitais rizikos sveikatai veiksniais, ilgainiui gali lemti lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymą, ir tai atspindi Lietuvos sergamumo ir mirtingumo duomenys. Tikėtina lietuvių gyvenimo trukmė 2012 m. buvo 74,1 metų (ES vidurkis – 79,2). Lietuvoje 30 proc. neįgalumo ir netekto darbingumo atvejų nulemta sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis. 2014 m. iš visų mirusių vyrų 47 proc. mirė nuo širdies ir kraujotakos sistemos ligų, o moterų – 64,9 proc. Tai dažniausia suaugusiųjų mirties priežastis ne tik Lietuvoje, bet ir daugumoje išsivysčiusių šalių.
Tokia situacija kelia nerimą asmens bei visuomenės sveikatos specialistams, pedagogams, politikams.
Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas dr. Vydas Gedvilas konferencijos dalyviams priminė, kad Seimo šių metų darbotvarkėje yra ir nauja Lietuvos Respublikos Sporto įstatymo redakcija. Dokumentas sudarys teisines prielaidas veiksmingiau vystyti tiek sporto, tiek masinės kūno kultūros sritis. Šiuo metu didžiausio dėmesio reikalaujantis veiklos baras, dr. Vydo Gedvilo nuomone, yra vaikų, studentų, jaunimo sveikatos kultūros ugdymas.
Apie tinkamos ir gyventojų poreikius tenkinančios aktyvios gyvensenos infrastruktūros sukūrimą bei prieinamumą, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, konferencijoje kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė dr. Jadvyga Zinkevičiūtė.
Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Edis Urbanavičius akcentavo ir ekonomines sveikos visuomenės ugdymo paskatas. Sektinas, ar bent iš dalies sektinas, pavyzdys gali būti Vengrijos ugdymo sistema – pradinėse ir pagrindinėse mokyklose moksleiviams privalomos penkios kūno kultūros pamokos per savaitę. Lietuvoje pasiūlymas rengti ne dvi, kaip yra dabar, o tris kūno kultūros pamokas per savaitę jau keleri metai aptarinėjamas, tačiau sprendimai atidėliojami.
Jaunimo ugdymo per fizinį lavinimą gerąją patirtį ir iššūkius pranešime „Fizinio aktyvumo sveikatos ugdymo procese galimybės ir svarba mokykloje“ išsamiai pristatė Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Nemanienė. Lietuvos edukologijos universiteto tarybos nario prof. habil. dr. Algirdo Raslano nuomone, bendroje sveikatos stiprinimo strategijoje pedagogas turi būti svarbiausias specialistas kompleksiškai ugdant jaunus žmones bei įveikiant fizinį pasyvumą – bene didžiausią 21 amžiaus visuomenės sveikatos iššūkį. Prof. habil. dr. Algirdo Raslano pranešime išsamiai aptartos sveikatos edukologijos struktūrinės ir funkcinės sąsajos su visuomenės sveikata.
Sveikatos stiprinimas – vienas iš prioritetų
Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Stravinskas apžvelgė fizinio aktyvumo skatinimo gaires Valstybinės sporto plėtros strategijos kontekste.
2014 m. vasarį patvirtintas 2011–2020 m. valstybinės sporto plėtros strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas. Tikimasi, kad įgyvendinus plane nustatytus tikslus ir uždavinius, pagausės reguliariai sportuojančiųjų, stiprės visuomenės sanglauda, gerės gyventojų darbingumas, fizinė ir psichikos sveikata bei gyvenimo kokybė. Planas apima visų Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos skatinimą per fizinį aktyvumą, kūno kultūrą ir sportą, tinkamų sąlygų šioms veikloms sudarymą ir aukšto sportinio meistriškumo sportininkų rengimo sistemos tobulinimą.
Kad fizinio aktyvumo veikla būtų reguliari bei sisteminga – tik tokia daro teigiamą poveikį sveikatai, reikia tinkamos infrastruktūros ir aplinkos. Ją sukurti, juolab – panaudojant šiuolaikines technologijas ir mokslo potencialą, pabrėžė Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus specialistas Povilas Stravinskas, vien tik valstybinis sektorius, be privataus, nepajėgs.
Lietuvos Respublikos savivaldos įstatyme nurodyta, kad viena iš savivaldybių funkcijų yra gyventojų sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo skatinimas. Tačiau nesuformuota, neveikia tokio ugdymo konkurencinė aplinka – nėra, kaip ES šalyse, laisvalaikio klubų sistemos, t.y. beveik nėra bendruomenėms atvirų kūno kultūros bazių, stokojama prieinamų, nemokamų paslaugų. Kaip tokia sistema galėtų funkcionuoti mūsų šalyje ir kokios yra jos kūrimo galimybės bei vizijos, savo pranešime „Bendruomenių fizinio aktyvumo skatinimas: kokios strategijos veikia?“ analizavo Lietuvos sporto universiteto studijų prorektorė prof. mokslų daktarė Rasa Jankauskienė.
Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus patarėja Inga Gerulskienė pranešime aptarė viešojo ir visuomeninio sektoriaus bendradarbiavimo, skatinant gyventojų fizinį aktyvumą, problemas ir pateikė siūlymų, kaip šį bendradarbiavimą intensyvinti bei tobulinti. Naujų projektų bei programų naudą, kaip Inga Gerulskienė sakė diskusijoje, geriausiai parodo tai, ar jie tenkina realius gyventojų poreikius ir lūkesčius.
Per pastaruosius du dešimtmečius sąvokų „sportas“ ir „sportavimas“ vartojimas gerokai pakito; „sportavimas“ dažniau suprantamas ne kaip varžybos ar rungtyniavimas, o kaip maloni laisvalaikio veikla. Ji tampa svarbiu žmonių socializacijos ir sveikatingumo įrankiu.
Kaip šis įrankis pritaikomas, t.y., kokios veikatos stiprinimo bei fizinio aktyvumo veiklos populiariausios rajonuose, kas pasiekta ir kokias problemas tenka spręsti, konferencijoje dalijosi Jonavos, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Utenos, Lazdijų visuomenės sveikatos biurų vadovai bei specialistai, savivaldybių tarybų bei administracijų atstovai. Projektą „Judėkim.lt“ pristatė asociacija „Sportas visiems“, projektą „50+ Lietuvos pirmenybės“ – Lietuvos masinio futbolo asociacija.
Siekiant geresnių rezultatų
SMLPC ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės surengta mokslinė-praktinė konferencija, kaip tikisi organizatoriai, turės įtakos veiksmingesniam institucijų, kurių veikla susijusi su gyventojų sveikatos stiprinimu bei lėtinių neinfekcinių ligų prevencija, darbui. Diskusijoje Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus akcentavo, jog miestų bei rajonų visuomenės sveikatos biurų indėlis yra labai svarbus ir kvietė įvairių institucijų, atsakingų už sąlygų gyventojų fiziniam aktyvumui sudarymą, specialistus gerinti tarpusavio sąveiką, bendradarbiavimą: „Darbas kartu visuomet veiksmingesnis, o rezultatams pasiekti reikia mažiau kaštų.“
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vienas JAV doleris, investuotas į sveikatos stiprinimą ir ligų prevenciją, ilgainiui sudaro prielaidas valstybės sveikatos apsaugos sektoriui neišleisti keturis kartus didesnės sumos gydymui.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Danguolė Andrijauskaitė
Daugiau autorės nuotraukų www.smlpc.lt Facebook paskyroje
