Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai – kasmet šalyje apie 50 proc. mirčių įvyksta būtent dėl šių ligų. Ir nors mūsų šalyje jau beveik dešimtmetį veikia nemokama prevencinė kardiologinė programa, ja pasinaudojo tik 40 proc. visų, kuriems ji skirta. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad nemokami tyrimai atliekami ne tik valstybinėse gydymo įstaigose, bet ir privačiose klinikose.
„Sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis statistika šalyje – liūdinanti. Pavyzdžiui, prieš kelis metus nuo šio tipo ligų mirė 365 tūkst. žmonių, iš jų – apie 50 proc. vyrų ir kiek daugiau nei 60 proc. moterų. Žinoma, kasmet statistika gerėja, tačiau tikrai ne taip greitai, kaip to norėtųsi, – sako prevencinės kardiologinės programos pradininkas Lietuvoje prof. Aleksandras Laucevičius. – Liūdniausia, kad žmonės neišnaudoja jiems suteikiamų galimybių. Daugiau nei 95 proc. pirminės sveikatos priežiūros centrų Lietuvoje yra prisijungę prie prevencinės programos – žmogui tereikia parodyti iniciatyvą, ateiti ir nemokamai pasitikrinti. Labai norisi pabrėžti, kad tyrimai atliekami ne tik valstybinėse gydimo įstaigose, bet ir privačiose klinikose, kuriose galima išvengti ilgų eilių.“
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa skirta 40-55 metų vyrams ir 50-65 metų moterims. Programa susideda iš kelių etapų. Pirmiausia, visi norintys joje dalyvauti, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris atlieka būtinus laboratoriniai tyrimus. Jais nustatomas gliukozės bei lipidų kiekis kraujyje, atliekama elektrokardiograma. Jeigu pacientas atitinka rizikos kriterijus – jam diagnozuotas metabolinis sindromas (būdingi tokie simptomai, kaip centrinio tipo nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius, dislipidemija (didelis kraujo riebalų kiekis) ir kt.) ir (arba) cukrinis diabetas – užpildoma dalyvavimo prevencinėje programoje anketa ir pacientas gauna siuntimą atlikti antros pakopos tyrimus. Atvykus į kardiologijos padalinį, pacientui atliekama daug išsamių kardiologinių tyrimų, išrašoma kompensuojamųjų vaistų, šeimos gydytojams teikiamos rekomendacijos dėl tolesnės paciento priežiūros.
Šiuo metu nėra daug valstybinių gydymo įstaigų, atliekančių antrąjį patikros etapą, todėl pacientai dažnai susiduria su ilgomis eilėmis. Prof. A. Laucevičiaus svarsto, kad tai galėtų būti viena iš priežasčių, kodėl žmonės taip pasyviai tikrinasi. „Daugeliui atrodo, kad privačiose klinikose viskas mokama ir labai brangu. Šiuo atveju išsamius kardiologinius tyrimus pagal prevencinę programą finansuoja Valstybinės ligonių kasos, todėl jie visiems, turintiems siuntimą, be išimties yra nemokami. Be to, privačiose klinikose pacientais rūpinasi tokie pat geri specialistai, kaip ir valstybinėse klinikose, o tyrimų rezultatai gaunami per kelias dienas“, – sako prof. A. Laucevičius.
Pagal prevencinę kardiologinę programą antros pakopos tyrimai valstybinėse gydymo įstaigose šiuo metu aktyviau atliekami tik Vilniaus universiteto Santariškių klinikose, Alytaus apskrities ligoninėje, Kaune – Dainavos ir Centro poliklinikose. Situaciją iš dalies gelbėja patikras atliekančios privačios klinikos: Vilniuje – „Kardivita“, Kaune –„Elite Medicale“, Klaipėdoje– „Kardiovita“, Šiauliuose – klinika „Pirmoji viltis“. Į privačias klinikas gali kreiptis pacientai iš visos Lietuvos. Svarbiausia, turėti šeimos gydytojo siuntimą, kuris atitiktų prevencinės programos kriterijus.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių ligomis suserga vis jaunesni žmonės. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra padidėję kraujo riebalai (dislipidemija), rūkymas, aukštas kraujospūdis, nutukimas, žemas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, stresas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir t.t. Tai veiksniai, su kuriais susiduriama kasdien, todėl profilaktiškai bent kartą per dvejus metus turėtų pasitikrinti visi. Svarbiausia, nelaukti, kol pasirodys pirmieji simptomai.