Pieno sektoriaus karščiausios temos ketvirtadienį buvo gvildenamos Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) neeiliniame posėdyje. Dėmesio centre – „pieno“ įstatymo įgyvendinimas ir žemdirbių kritikos jau spėjusios susilaukti Konkurencijos tarybai svarstyti pateiktos preliminarios pieno rinkos tyrimo išvados. Šįkart į Parlamento rūmus atvyko ne tik žemdirbių savivaldos lyderiai bei Žemės ūkio ministerijos vadovai, bet ir perdirbėjų, prekybininkų atstovų. Retorika per daugelį metų išliko nepakitusi, kiekvienas turi argumentų savo teisybei pagrįsti. Tačiau situacija jau keičiasi, tegul ir vos per gaidžio žingsnelį.
Nuo rugpjūčio
pirmosios
Nuo rugpjūčio pirmosios įsigaliojo Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas. Jis priimtas paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis, tačiau Žemės ūkio ministerija suskubo laiku parengti poįstatyminius aktus, reikalingus įstatymui įgyvendinti. Teko peržiūrėti žalio pieno supirkimo taisykles, Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (ŽŪMPRRA) įstatus, nustatyti nuo sausio 1-osios įsigaliosiančią naują pieno produktų ženklinimo tvarką – iš viso, pasak žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, ji pasirašė šešis su naujuoju įstatymu susijusius įsakymus.
Įstatymo nuostatų įgyvendinimą turinčioje užtikrinti ŽŪMPRRA įsteigtas naujas – Pieno priežiūros skyrius. Kol kas jame trys darbuotojai, nuo Naujųjų metų bus įsteigti dar keturi etatai. Agentūros darbuotojai susitinka su visomis pieną superkančiomis įmonėmis, jų aplankyta jau dešimtys. Informacija kaupiama.
Ministrė V. Baltraitienė atkreipė parlamentarų dėmesį į tai, kad perdirbėjai moka maždaug vienodai už žalią pieną – 17–18 euro centų. Mažiau atseikėjama tik pieno punktų statytojams – smulkiesiems pieno gamintojams. Tačiau blogiausia mažųjų pieno supirkėjų–tarpininkų situacija. Būtent jie žemdirbiams moka mažiausią kainą, kuri prasideda nuo 8 euro centų. Kai kur nesudaromos net sutartys: „Kokia kaina pasakoma nuvažiavus, tokia ir mokama, jokių derybų.“
Nuo spalio 1-osios visos įmonės, neišskiriant ir mažųjų supirkėjų, turės teikti informaciją agentūrai.
Bazinė kaina –
vienoda visiems
Nuo rugpjūčio visi supirkėjai su gamintojais jau turėjo sudaryti sutartis. Kaip pabrėžė ministrė, jose visų grupių statytojams turi būti numatyta vienoda kaina už bazinių rodiklių pieną, o kainos įvardijimas atgaline data – jau vakarykštė diena. Be to, sutartyse gali būti numatyti kainos priedai.
Teisės aktuose kainų priedai detaliau neaptariami, tad KRK nariams kilo klausimas, kokie tai gali būti priedai.
Bendrovės „Rokiškio pienas“ vadovas Dalius Trumpa paaiškino, jog priedai mokami už geresnę kokybę (už žemesnę, nei valstybės nustatytos normos, taikomos nuoskaitos), taip pat ilgalaikį bendradarbiavimą, santykių su įmone palaikymą, pieno tiekimo pastovumą. Skirtingi tarifai – tiekėjų grupėms.
Pieno surinkimo kaštai, pasak D. Trumpos, yra skaudžiausia vieta: iš stambiųjų gamintojų pienas, tarkime, surenkamas trimis pienvežio reisais, o tokiam pat pieno kiekiui iš smulkiųjų tiekėjų surinkti gali prireikti devynių reisų.
Piktinasi papildomais kaštais
Pieninkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis KRK mėgino įtikinti, kad bandymas reguliuoti santykius pieno rinkoje situaciją gali dar labiau komplikuoti, siūlė nepamiršti, jog dabar yra bendra europinio masto krizė, visur pieno gamintojai prašo valstybės paramos. Palyginti su kitomis Europos šalimis, mūsų rinką iškreipia smulkieji gamintojai. Dėl to esą surinkimo kaštai yra milžiniški, atsiradę tarpininkų, kurie pasiima naudos dalį. Įstatymo įgyvendinimas perdirbėjams reiškia papildomas išlaidas, dar laukia pakuočių keitimas. Esą mūsų perdirbimo pramonė vargiai begalės konkuruoti su pigesne kitų šalių produkcija.
„Prašome įvertinti tarifus ir imtis kažkokių priemonių“, – atsižvelgti į perdirbėjų interesus prašė E. Simonis, patikindamas, kad jie nusiteikę ne prieš įstatymą, bet prieš papildomus kaštus. Anot jo, bendradarbiavimas su žemdirbiais ir taip yra sudėtingas.
„Ar jums nebyra ašaros, kai matote, kad karvių kas dieną mažėja? Lenkija po 20–30 karvių kasdien iš Lietuvos parsiveža, ji moka labai nedidelę kainą“, – į perdirbėjų dejones atrėžė KRK vicepirmininkas Bronius Pauža, klausdamas, į kieno kišenes nusėda pinigai, kai žaliava Lietuvoje superkama trečdaliu pigiau nei kitose šalyse, o produktai parduotuvėse nėra pigesni. Dabar iš Latvijos, Estijos atsivežama 27 proc. žaliavos. Toliau mažėjant karvių skaičiui, ypač rudenį, gali būti dar blogiau: prireiks 30 proc. įsivežtinės žaliavos ir daugiau.
Atmetus perdirbėjų paverkšlenimą, buvo susitelkta į įstatymo aptarimą. Apgailestauta, kad jis dienos šviesą išvydo gerokai apkarpytas.
Įstatymą koreguos
Pasak žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovės Juratės Dovydėnienės, įstatymas sukėlė nemažai sumaišties, tačiau atnešė ir kai kai kurių teigiamų dalykų: kooperatyvams buvo pakelta žaliavinio pieno kiekio kartelė – nuo 500 kg iki 2 t.
Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis kaip visada buvo emocingas: „Mums, gamintojams, tas įstatymas nieko negali padaryti, lieka dykai pieną atiduoti.“ Numatyta su gamintojais suderinti kainų mažinimą, tačiau įstatyme nieko neparašyta apie kainų didinimą, kiek ir kada didins!
Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Marijus Kaktys išsakė nuomonę, kad įstatymas pavėluotas, nes pieno supirkimo kainos pasiekusios dugną, vis dėlto efektas yra – perdirbėjai priversti su žemdirbiais derinti kainų kritimą, atsiranda rinkos reguliavimas. Ūkininkas siūlė įstatyme praplėsti pieno gamintojų grupių sąrašą, kad daugiau gaminantieji turėtų galimybę uždirbti. Didele įstatymo spraga jis pavadino tai, kad nuošalėje buvo palikti prekybininkai.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis buvo griežtesnis, priminė, kad dėl prekybininkų nesąžiningų veiksmų yra susirūpinusi ir Europos Komisija. „Man atrodo, reikia valios ne tik Seimo narių, bet ir S. Daukanto aikštėje“, – sakė J. Sviderskis.
KRK pirmininkas Saulius Bucevičius patikino, kad prekybininkai anaiptol nepalikti nuošalyje, Seimo Ekonomikos komitete klausimas svarstomas, diskusijų dar bus. Pastabas bei pasiūlymus dėl vadinamojo pieno įstatymo S. Bucevičius kvietė pateikti iki rugsėjo 10 d. Rudens sesijoje įstatymas bus koreguojamas.
Arbitras – Konkurencijos taryba
Pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimą pristatęs tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas siūlė atkreipti dėmesį į kelis svarbiausius dalykus. Tiesa, tie dalykai visiems gerai žinomi.
Taigi pirmoji problema – per maži pieno ūkiai. Net 74 proc. visų Lietuvos pieno gamintojų itin maži ūkiai, kuriuose 1–5 melžiamos karvės. Vidutinis ūkis ES – 29 karvės.
Antroji problema – maži supirkėjai, jų daug. Lenkijoje veikia 350 registruotų pieno supirkėjų. Vienam milijonui gyventojų tenka 9 pieno supirkėjai, Lietuvoje – beveik 25.
Trečioji problema – neišnaudotos galimybės sustiprinti derybinę galią. Vokietijoje veikia 143 pieno gamintojų organizacijos, Prancūzijoje – 47, Italijoje – 32, Čekijoje – 8, Ispanijoje – 7, Belgijoje – 2. Lietuvoje kol kas nėra nė vienos tokios organizacijos.
Žemdirbių derybinė galia pieno sektoriuje yra pati silpniausia, prekybininkų – stipriausia. Kaip tik tuo galima paaiškinti tą aplinkybę, kad galutinės pieno kainos struktūroje prekybos tinklams tenkanti dalis yra stabiliausia, beveik nekintanti, o pieno gamintojų – labiausiai svyruojanti.
Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė taikliai pastebėjo, kad šios išvados buvo aiškios ir taip, be ilgai užtrukusio (pradėtas pernai gruodį) tyrimo. Tačiau į daugelį rūpimų klausimų atsakymo ji neišgirdusi, jų pasigedo ir KRK nariai.
Prašė neskubėti
vertinti
Konkurencijos tarybos vadovas Š. Keserauskas pabrėžė, kad išvados yra preliminarios. Jos, atsižvelgus į gautas pastabas, gali keistis, todėl prašė neskubėti jų vertinti.
Vis dėlto žemdirbių savivaldos atstovai nesusilaikė nuo replikų. Tyrimas buvo palygintas ir su rašinėliu, ir su trečio kurso studento darbu.
Konkurencijos tarybos vadovas neskubėjo nei įsižeisti, nei aršiai ginti kiekvieną tyrimo raidę. Atidžiai išklausęs kalbėtojus, jis pagal galimybę siekė dalykiškai atsakyti į kiekvieną klausimą. Antai J. Vilionio paklaustas, ar pirko pieną parduotuvėje ir už kiek, atsakė vakar pirkęs ir aiškiai įvardijo kainas. Iš „Kooperacijos kelio“ vadovės J. Dovydėnienės išgirdęs rimtų pastabų, pasiūlė jas aptarti atskirai.
Posėdžio dalyviai atkreipė dėmesį, kad daugelis tyrimo išvadų daroma remiantis tik prielaidomis, o ne konkrečiais faktais. Didžioji dalis informacijos surinkta apklausiant rinkos dalyvius, o ne tikrinant pirminius duomenis. Pasigesta statistinės analizės, konkrečių pasiūlymų ir visapusiško situacijos vertinimo lyginant Lietuvos situaciją su kitomis ES šalimis.
KKR nusprendė Konkurencijos tarybą prašyti pratęsti tyrimą ir prie šio klausimo svarstymo sugrįžti rugsėjo mėnesį.
Irma DUBOVIČIENĖ, Autorės nuotraukos, „ŪP“ korespondentė