Virginija JUŠKIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Ūkininkai jau senokai nekantravo, kada gi pagaliau paaiškės naujojo laikotarpio Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos metmenys, tad paskelbus apie susitikimą su Žemės ūkio ministerijos specialistų komanda, kuri pristatys paramos programą, į Kupiškio technologijos ir verslo mokyklą gausiai prigužėjo ūkininkų, kaimo bendruomenių atstovų ir verslininkų.
Ministerijos vyresniajam specialistui Jonui Pupiui trumpai pristačius investicijų į materialųjį turtą, ūkio ir verslo plėtros, jaunųjų ūkininkų įsikūrimo bei kitas kaimams atnaujinti numatytas paramos priemones, salėje susirinkusieji sureagavo atodūsiais ir replikomis, kad tokį išlygų ir apribojimų knibždėlyną retam pavyks įveikti. Minimalus numatytas 35 balų barjeras, kad projektas būtų vertinamas, daugeliui atmuš ūpą pretenduoti į ES paramą. O svarbiausia, kad kai kurių priemonių paraiškoms priimti numatyti labai trumpi terminai, kol apskaičiuosi, įvertinsi savo galimybes, jau traukinys bus ir nuvažiavęs…
„Čia parama tiems, kuriems ir taip sekasi. Taisyklėse parašyta: parama neteikiama finansinių sunkumų turintiems pareiškėjams. Kuris dabar ūkininkas sunkumų neturi?“ – šurmuliavo atokiau nuo kalbėtojo sėdėję jauni ūkininkai.
Dėl programos nuostatų salėje susirinkusieji nebuvo nusiteikę veltis į diskusijas, daugiau klausimų kilo dėl kaimo gyvenviečių vandentvarkos, melioracijos griovių tvarkymo projektų tęstinumo bei visų sausinimo įrenginių priežiūros problemų galimų sprendimų.
Žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis pripažino apgailestaujantis, kad melioracijos griovių tvarkymo priemonė nebuvo įvertinta kaip aplinkosauginė, bus tik baigti jau pradėti darbai, tam numatytos lėšos – 10 mln. Eur. Dėl gyvenviečių vandentvarkos numatytų darbų viceministras patarė seniems melioracijos specialistams išsaugoti turimus techninius projektus, juos suskaitmeninti, kad modernizuojant sistemas galutinai ir visiškai nebūtų sugadinti esami įrenginiai.
„Griovius tvarkantys, krūmus iškertantys ūkininkai paruošia nemažai biokuro, tik kur jį padėti, kam parduoti?“
Ši kupiškėnų išsakyta problema viceministrą A. Ežerskį nustebino, sakė pirmąkart apie tai išgirdęs, nejaugi nėra verslininkų, kurie supirktų atliekas, realizuotų, lengvai gautų papildomų pajamų?
Kas naujo girdėti, kad melioracijos grioviai Lietuvoje ir būtų grioviai, o ne upeliai?
Tokį klausimą kupiškėnai svečiui uždavė, solidarizuodamiesi su biržiečiais ūkininkais, kurių konfliktas su aplinkosaugininkais prieš kelerius metus garsiai nuskambėjo visoje šalyje.
Viceministras pripažino: „Skaudi tema, ryškus institucijų nesusikalbėjimo pavyzdys, kur nukentėti tenka niekuo dėtam žmogui. Ūkininkas už melioracijos griovio sutvarkymą gavo 45 tūkst. litų ES paramos, o aplinkosaugininkai jam pateikė 450 tūkst. litų ieškinį už gamtai padarytą žalą. Dabar šis ginčas nagrinėjamas teisme, rašėme atsiliepimą, prašėme sustabdyti procesą, kol išspręsime šią teisinę priešpriešą. Deramės su Aplinkos ministerija jau keturis mėnesius, viliamės, kad sutarsime. Nereikėtų tokių dalykų spręsti, jeigu kontroliuojantys pareigūnai turėtų sveikos nuovokos, laikytųsi protingumo kriterijų…“
„Esu aplinkosaugos pareigūnas‚ jeigu mūsų normatyviniuose aktuose grioviai yra vadinami sureguliuotais upeliais, to pakeisti savo valia mes negalime. O sveiką nuovoką ir protingumą Lietuvoje įvertinti gali tik teismas“, – tokį argumentą svečiui rėžė vienas iš salės klausytojų.
Anot viceministro, teisės aktus galima perskaityti ir ne taip tiesmukiškai, biurokratiškai. Tai, kad tokių nesusikalbėjimo atvejų pasitaikė tik Biržuose ir dar Jurbarke, įrodo, kad sveikos nuovokos visur Lietuvoje yra labai daug, o tokių „unikalių išimčių“ tik kelios. Aplinkosauga, viceministro teigimu, negali būti valstybė valstybėje.
Tokie svečio argumentai susirinkusiesiems salėje patiko, sveika nuovoka ir racionalus protas labai praverstų sprendžiant visas su kaimu ir žemės ūkiu susijusias problemas.
Autorės nuotrauka
