Lietuva, nors ir būdama nedidelė valstybė, per ketverius karo Ukrainoje metus įsitvirtino kaip viena lyderiaujančių donorių, skaičiuojant pagalbą pagal šalies BVP dalį. Mūsų indėlis apima ne tik ginkluotę, bet ir energetinę infrastruktūrą, humanitarinę pagalbą bei diplomatinį spaudimą.
Štai pagrindinės sritys, kuriose Lietuva paliko ryškiausią pėdsaką per šį laikotarpį.
Karinė parama: Nuo „Stinger“ iki „NASAMS“
Lietuva buvo viena pirmųjų, suteikusių mirtiną ginkluotę dar prieš prasidedant plataus masto invazijai. Per ketverius metus karinės paramos paketai tapo nuolatiniai ir sistemingi.
Ginkluotė: perduotos oro gynybos sistemos „NASAMS“ paleidimo įrenginiai, šarvuočiai „M113“, dešimtys tūkstančių šaudmenų, prieštankiniai ginklai ir dronai.
Mokymai: Lietuvos instruktoriai parengė tūkstančius Ukrainos karių – nuo bazinių įgūdžių iki specifinių išminavimo ir technologinių užduočių.
Remontas: Lietuvoje įkurtas „Lithuania Defense Services“ centras, kuriame remontuojami mūšio lauke pažeisti vokiški tankai „Leopard“ ir kita sunkioji technika.
Energetinė ir civilinė pagalba
Rusijai pradėjus kryptingai naikinti Ukrainos energetikos tinklą, Lietuva tapo viena pagrindinių generatorių ir transformatorių tiekėjų. Perduota įranga padėjo atstatyti kritinę infrastruktūrą, kad milijonai žmonių žiemą neliktų be šilumos ir šviesos.
Lietuva finansavo ir įgyvendino konkrečius projektus, pavyzdžiui, mokyklos Borodyankoje ir darželio Irpinėje atstatymą, tiesiogiai prisidėdama prie švietimo tęstinumo.
Visuomeninės iniciatyvos – Lietuvos fenomenas
Lietuvos pilietinė visuomenė parodė unikalų susitelkimą, kuris tapo pavyzdžiu visam pasauliui.
„Bayraktar“ akcija: pirmoji tokio masto sutelktinio finansavimo kampanija, skirta koviniam dronui pirkti.
„Radarom!“ ir kiti projektai: per kelerius metus surinkta dešimtys milijonų eurų radarams, dronams, anti-droninėms sistemoms ir medicinos paketams.
Pabėgėlių priėmimas: Lietuva suteikė namus ir integracijos galimybes dešimtims tūkstančių ukrainiečių.
Lietuvos savanoriai sukūrė neįtikėtiną paramos tinklą, kuris veikia be pertraukų:
- „Blue/Yellow“: Jono Ohmano vadovaujama organizacija yra didžiausia ne valstybinė paramos tiekėja, siunčianti į frontą viską: nuo šalmų ir neperšaunamų liemenių iki naktinio matymo prietaisų ir visureigių.
- Dronų pajėgumai: Savanoriai (pvz., „Maži, bet stiprūs“) patys surenka FPV dronus, juos testuoja ir veža tiesiai į fronto liniją, mokydami ukrainiečius jais naudotis.
- Medicininė pagalba: Lietuvos medikai savanoriai (organizacijos kaip „Gyvybės viltis“) ne tik veža medicinos priemones, bet ir patys dirba fronto ligoninėse bei stabilizavimo punktuose, gelbėdami sužeistuosius.
Diplomatinis „Ledlaužis“
Lietuva tarptautinėje arenoje veikia kaip nuolatinis priminimas, kad karas neturi tapti „foniniu triukšmu“. Lietuva nuosekliai reikalauja griežčiausių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Prisidedama prie aktyvaus lobizmo dėl Ukrainos narystės ES ir NATO, teikiant ekspertinę pagalbą derybiniame procese.
Savanoriai kovos lauke
Nuo pat pirmųjų karo dienų dešimtys Lietuvos piliečių prisijungė prie Ukrainos Tarptautinio legiono. Lietuviai savanoriai kovoja karščiausiuose fronto taškuose (Bachmute, Avdijivkoje, Charkivo srityje). Tarp savanorių yra patyrusių snaiperių, paramedikų ir dronų operatorių, kurie savo žinias perduoda ukrainiečių kolegoms.
Žuvę kovos lauke
Tadas Tumas (šaukinys „Milžinas“): Žuvo 2024 m. vasario 23 d. netoli Bachmuto. Jis tapo pirmuoju oficialiai patvirtintu Lietuvos kariu, žuvusiu tiesioginiuose kovos veiksmuose. T. Tumas kartu su ukrainiečiu kolega į priešakines linijas vežė minas, kai į jų automobilį pataikė rusų FPV dronas. Po mirties jis buvo apdovanotas krašto apsaugos sistemos medaliu, o 2026 m. vasarį Vilniuje, Antakalnio kapinėse, jam atidengtas paminklas.
Tomas Valentėlis – 20-metis savanoris iš Biržų, žuvęs 2025 m. kovo mėnesį (palaikai iš mūšio lauko išgabenti balandį). Jis tarnavo Ukrainos užsieniečių legione ir žuvo netoli Kupjansko per savo pirmąją kovinę misiją, kai pozicijas atakavo rusų dronai ir artilerija.
Kitos netektys – Mantas Kvedaravičius. Garsus kino režisierius ir kultūros antropologas, nužudytas 2022 m. pavasarį Mariupolyje. Jis vyko į apsuptą miestą ne kariauti, o dokumentuoti karo baisumų ir padėti žmonėms evakuotis. Rusijos kariškių buvo paimtas į nelaisvę ir vėliau nužudytas.
