Trumpėjančios dienos ir krentanti temperatūra primena, kad atėjo metas pasirūpinti savo keturkojų sveikata ir gerove. Nuo tinkamos aprangos ir pėdučių apsaugos iki subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo ir profilaktinių skiepų – šaltasis sezonas reikalauja iš šeimininkų daugiau dėmesio ir išankstinio pasiruošimo.
Šaltuoju metų laiku augintiniams kyla įvairių sveikatos grėsmių – dažniausiai pasitaiko peršalimai, virusinės infekcijos, trachėjos uždegimai bei šlapimo pūslės problemos. Dėl padidėjusios drėgmės gali paūmėti alerginės reakcijos, pablogėti odos būklė, ypač jautresniems ar alergiškiems gyvūnams.
„Peršalimo simptomai dažniausiai būna panašūs į žmonių – šuo kosti, dūsta, krenkščia, karščiuoja, gali pasirodyti išskyros iš nosies. Svarbu apžiūrėti ir pėdutes – ar jos nėra pažeistos nuo druskos. Taip pat reikėtų stebėti, ar gyvūnas nenušalo galūnių – dažniausiai pažeidžiamos ausys, letenos ar kitos kūno vietos. Pastebėjus bet kokius nerimą keliančius simptomus, patartina kreiptis į veterinarą, o ne bandyti gydyti gyvūną savarankiškai“, – sako Indrė Aleksynė, suplotanosių namų „DogSpotas“ vadovė.
Pasak jos, viena svarbiausių priemonių, norint tinkamai paruošti keturkojį žiemai, yra prevencija. Tai apima tinkamos aprangos parinkimą, pėdučių apsaugą bei papildomus skiepus.
„Artėjant šaltiesiems mėnesiams pagrindinė priežiūra susijusi su oro temperatūros pokyčiais. Jei auginate jautresnės veislės gyvūną, pavyzdžiui, suplotanosį, labai svarbu pasirūpinti kokybiškais drabužėliais ir rinktis juos pagal funkciją: nuo lietaus – neperšlampamą aprangą, o šilumai palaikyti, kai oras sausesnis, – megztuką. Taip pat iš anksto rekomenduojame pasirūpinti pėdučių vašku, ypač jei gyvenate mieste – gatvėse barstoma druska ir smėlis gali pažeisti jautrias letenas“, – pataria specialistė.
Ji pabrėžia, kad svarbiausia, jog rūbai nevaržytų gyvūno judesių ir būtų patogūs.

Keisti mitybos nevertėtų
Aleksynė primena, kad dėl šiltėjančio klimato būtina tęsti apsaugą nuo erkių ištisus metus, naudojant tabletes, lašus ant kailio ar specialius antkaklius. Be to, verta pasirūpinti skiepais nuo šunidžių kosulio, kuris pavojingiausias suplotanosiams, vyresnio amžiaus ar sergantiems lėtinėmis ligomis gyvūnams.
Pasak I. Aleksynės, suplotanosių namuose žiemą mitybos įpročiai dažniausiai nekeičiami, nes dauguma jų globotinių, kaip ir kitų šeimininkų augintiniai, šaltuoju metų laiku juda mažiau. Dėl šios priežasties didinti maisto porcijų ar keisti jau subalansuotą racioną paprastai nereikia.
„Vis dėlto rekomenduojame papildomai naudoti omega-3 aliejų, stiprinti sąnarius bei pagardinti sauso maisto porcijas šaukštu kokybiško konservu. Jei auginate aktyvų, sportuojantį gyvūną, šaltuoju metų laiku galima padidinti maisto kiekį, nes jis sudegina daugiau energijos“, – pataria I. Aleksynė.
Šaltuoju sezonu išlieka pasivaikščiojimų svarba
Aleksynė pabrėžia, kad net atvėsus orams nereikėtų atsisakyti pasivaikščiojimų. Svarbiausia, kad jie būtų malonūs pačiam gyvūnui.
„Net žiemą pasitaiko gražių dienų, kai galima suplanuoti ilgesnius pasivaikščiojimus parke, prie upės ar miške. Keturkojį galima „iškrauti“ šunų vedžiojimo aikštelėje ar susitikti su kitais šunimis – tokie pasivaikščiojimai suteikia daugiau įspūdžių ir praskaidrina kasdienybę. O jei lauko temperatūra nepalanki, ilgas išvykas visada galima pakeisti trumpesniais, bet dažnesniais išėjimais į lauką“, – sako ji.
Pasak pašnekovės, po kiekvieno pasivaikščiojimo rekomenduojama nuplauti ir gerai nusausinti augintinio pėdutes bei patepti jas apsauginiu vašku, kad būtų išvengta druskos ar kitų dirgiklių sukeltų pažeidimų. Kailio ir odos sveikatai pakanka omega-3 papildų, kurie maitina odą ir suteikia kailiui blizgesio.
„Žiemą pasirūpiname ir jaukesne augintinio aplinka – parenkame šiltesnius dekučius, kad gyvūnui būtų malonu juose įsikuisti. Labai svarbu, kad patalpos, kuriose jis gyvena, būtų sausos, šiltos, švarios ir reguliariai vėdinamos – taip išvengiama perteklinės drėgmės ir užtikrinama gera oro kokybė“, – pabrėžia specialistė.