Viduriavimas – nemaloni problema: kaip greičiau palengvinti simptomus?

Viduriavimas – dažna sveikatos problema, galinti smarkiai sutrikdyti kasdienę rutiną ir sukelti daug nepatogumų. Apie šią būklę kalbėti dažnam nejauku, tačiau ją ignoruoti – ne išeitis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Nienė dalijasi svarbia informacija: kaip tinkamai gydyti viduriavimą ir kokių klaidų būtina vengti.

Kas sukelia viduriavimą?

„Pagrindiniai viduriavimo simptomai – vandeningos, skystos išmatos, pilvo pūtimas ir skausmas, staigus poreikis tuštintis. Kartais pasireiškia ir pykinimas, vėmimas ar karščiavimas. Viduriavimą gali sukelti įvairios priežastys – nuo virusinių ar bakterinių infekcijų iki streso ar lėtinių ligų“, – pasakoja vaistininkė G. Nienė.

Pasak vaistininkės, vienos dažniausių viduriavimo priežasčių – rotavirusinė ir noravirusinė infekcijos:

„Šie virusai pagrinde plinta tiesioginio kontakto metu, t. y. nenusiplovus rankų arba jas nusiplovus netinkamai. Taip pat pasitaiko bakterinių infekcijų, kurios pasireiškia dėl nepakankamai termiškai apdoroto maisto, prastos higienos ar užteršto vandens“, – pasakoja G. Nienė.

Viduriavimą taip pat gali lemti maisto netoleravimas, virškinamojo trakto ligos (pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas), stresas ar emocinis pervargimas.

Pirmieji veiksmai sunegalavus

„Pirmiausia – gerkite daug skysčių. Viduriuojant organizmas netenka daug vandens, todėl svarbu palaikyti jo balansą. Tinka negazuotas vanduo, nesaldinta arbata, mikroelementų ir elektrolitų tirpalai. Tuo tarpu reikėtų vengti pieno produktų, kavos, alkoholio ir gazuotų gėrimų“, – pasakoja vaistininkė G. Nienė.

Ji pabrėžia, kad pajutus stipresnius simptomus ar jei jie užsitęsia ilgiau nei porą dienų, būtina kreiptis į gydytoją – jis paskirs tinkamiausią gydymą.

„Dažnu atveju gali padėti nereceptiniai vaistiniai preparatai, tačiau ne visada jie veiksmingi. Pasitarus su gydytoju ar vaistininku galima vartoti nereceptinius vaistus, kurie sulėtina žarnyno judesius, todėl sumažėja tuštinimosi dažnis ir pagerėja vandens įsisavinimas žarnyne, arba vartoti preparatus, kuri suriša patogenus, bakterijas, virusus ir toksinus bei taip apsaugo žarnyno gleivinę“, – sako vaistininkė G. Nienė.

Tačiau jeigu pasireiškia lydintys simptomai (karščiavimas, kraujas išmatose) arba simptomai tęsiasi ilgiau nei 2–3 dienas, būtina kreiptis į gydytoją.

Ką galima valgyti?

„Nors dažnai apetitas sumažėja, organizmui būtina gauti energijos ir maistingųjų medžiagų. Rekomenduojama rinktis virtą, garuose ruoštą ar troškintą maistą. Tinka ryžiai, avižos, grikiai, virtos daržovės, liesa mėsa, vištiena, bananai, virti kiaušiniai, rauginti pieno produktai, tokie kaip natūralus jogurtas, rūgpienis. Kefyrą reikėtų vartoti nebent natūralų, be priedų ir nedideliais kiekiais“, – sako vaistininkė G. Nienė.

Ji taip pat įvardija, kokio maisto reikėtų vengti: „Reikėtų vengti riebaus, sūraus, aštraus ar konservuoto maisto. Taip pat – produktų, turinčių vidurius laisvinančių savybių, pavyzdžiui, obuolių ar slyvų. Laikinai venkite ir maisto, kuris skatina dujų kaupimąsi žarnyne – pupelių, brokolių ir panašių daržovių.“