Aš esu šaulys: žymūs Lietuvos žmonės dalijasi savo istorijomis

Dar vakar buvo scenoje, o šiandien rikiuojasi pratybose. Ryte dėliojo rinkodaros strategiją, vakare kuria psichologinių operacijų kampaniją. Tūkstančiai civilių, kurie po darbo mokosi, ruošiasi, rengiasi šaulišką uniformą ir eina į pratybas. Kas jie ir kodėl?

Lietuvos šaulių sąjunga įkurta prieš 106-erius metus – 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Jos tikslas tuomet buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su šalį puolančiais priešais. Ypatingas šaulių indėlis yra Nepriklausomybės kovose, susigrąžinant Klaipėdos kraštą, šauliai buvo ir pirmose gretose kovojant su sovietų bei nacių okupaciniais režimais – daug šaulių 1944–53 m. išėjo į miškus, vadovavo partizanų būriams, rinktinėms.

„Ištikus nelaimei, puolat mus kuriam nuožmiam priešininkui, visa šalis turi būti pasirengusi gintis, ne tik kariuomenė“, – tuomet rašė vienas iš jos įkūrėjų, ideologas Vladas Putvinskis-Pūtvis.

Šiandien Lietuvos šaulių sąjunga vienija beveik 17 tūkst. narių. Civilių, kurie po darbų, savaitgaliais skuba į mokymus ir pratybas, kad prireikus ne tik netaptų našta valstybei, bet ir gebėtų pasirūpinti savimi, savo artimaisiais, savo namais, kitais žmonėmis ir Tėvyne.

Jau tapo tradicija, kad per organizacijos gimtadienį, birželio 27-ąją, Šaulių sąjungos nariai puošiasi šauliškomis uniformomis: mokyklose, biuruose, kirpyklose, vairuodami autobusą, lipdami ant scenos ar priimdami pacientus. Dalinasi ne tik nuotraukomis, bet ir savo istorijomis „Aš esu šaulys“.

„Aš noriu žinoti, kur eiti, ar noriu žinoti, kaip kovoti. Ir net, jeigu nežinosiu – noriu tiesiog eiti ir kovoti. Man tiesiog nepakenčiama mintis, kad kažkas svetimas mindys mūsų žemę ir miegos mano lovoje. Aš nekenčiu tos minties. Todėl aš nenoriu pasiduoti, ir noriu būti su tais, kurie galvoja taip pat“, – sako šaulys, dainininkas ir dainų kūrėjas, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius.

Šaulė, kino ir televizijos prodiuserė Justina Ragauskaitė prisimena, kad šaule tapo 2018 m. kai į kino teatrus išleido savo prodiusuotą istorinę dramą „Pelėdų kalnas“: „Po to buvau apdovanota už pasižymėjimą. Jaučiausi labai nejaukiai stovėdama prieš didelį būrį karių ir tuometinį sausumos pajėgų vadą. Ir pagalvojau, kad aš kažkaip tą apdovanojimą turiu pateisinti, padarydama ir daugiau, nei vien istorinę dramą“.

Dainininkas Justinas Jarutis apie save sako „I‘m lover, not a fighter“ (anglų k. – „Aš mylintis, o ne kovotojas“), tačiau 2022 m. prasidėjus didelio masto karui Ukrainoje, prisijungė prie Šaulių sąjungos kartu su savo tėčiu. Visų pirma todėl, kad jaučiasi patriotas ir tiki, kad gali būti naudingas.

„Prieš keletą metų pajaučiau viduje, kad tarsi mane kas traukia prisijungti prie šaulių. Būti kažkuo daugiau negu tik Lietuvos piliečiu, ne tik civiliu, bet ir turėti kažkokį sugebėjimą, kažkokių įgūdžių. Būti naudingu daugiau nei šiaip būnant paprastu žmogumi, – pasakoja J. Jarutis. – Ir, be abejonės, prasidėjus karui ypatingai pradėjau jaudintis dėl savo šeimos: dėl savo antros pusės, dėl savo dukros, dėl savo tėvų“.

Karas Ukrainoje šauliu tapti paskatino ir aktorių, šiuolaikinio šokio atlikėja, Vilniaus teatro „Lėlė“ vadovą Paulių Tamolę.

„Prasidėjus 2014-aisiais metais Krymo aneksijai, aš supratau, kad kito kelio nėra, kaip tik tapti šauliu ir ruoštis. Mes turime labai nedraugišką kaimyną, ir atsitikus tam negeram dalykui, dienai „x“, kaip mes vadiname, nenoriu būti kliūtimi kitiems, nenoriu būti chaosu. Noriu kaip tik kitiems padėti tame chaose išgyventi“, – dalijasi šaulys Paulius.

Kad valstybės gynyba yra visų mūsų reikalas, įsitikinusi šaulė, „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė: „Tie įgūdžiai, tos žinios, jos bus naudingos ne tik atėjus dienai „x“, bet ir bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje. Šaulių sąjungai ir, apskritai, pilietinei gynybai tikrai nereikia vien tik raumenų. Reikia įvairių kompetencijų, reikia mūsų talentų, mūsų profesijų, mūsų asmeninių savybių. Ir prisidėti galime tikrai kiekvienas“.

Visos šaulių istorijos:

Pulius Tamolė