Kaip neužkrauti psichologinės naštos vaikams, kurie yra niekuo dėti dėl šlyjančių tėvų santykių? Kaip padėti vaikui nesijausti kaltam dėl skyrybų? Šie ir daugybė kitų klausimų kyla šeimoms, peržengusioms skyrybų slenkstį. Atsakymų į juos ieškota Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vykusiame Jolantos Sondaitės knygos „Myliu ir mamą, ir tėtį“ pristatyme ir diskusijoje apie skyrybų pasekmes vaikui. Diskusiją inicijavo biuro „Pactum“ įkūrėja, mediatorė Odeta Intė.
Jolanta Sondaitė – Mykolo Romerio universiteto profesorė, psichologė ir šeimos mediatorė. Sukaupusi daugiau kaip 20 metų profesinės patirties ji padeda santykių krizes ir skyrybas išgyvenančioms šeimoms rasti geriausią išeitį situacijoje.
Knyga „Myliu ir mamą, ir tėtį“ – savotiškas vadovėlis visiems, kurie susiduria su viena sunkiausių krizinių situacijų gyvenime – skyrybomis. Knyga paaiškina visus skyrybų metu vykstančius emocinius procesus ir pataria, kaip išvengti didžiausių klaidų. Knygos autorė Jolanta Sondaitė įsitikinusi, kad dažniausia nesutarimų ar net skyrybų priežastimi tampa emocijų slopinimas.
„Poros santykiuose būna tiek teigiamų, tiek neigiamų emocijų, tačiau prie skyrybų prieinama tuomet, kai poros bendravime pradeda dominuoti negatyvios emocijos. Žmonės metų metais kaupia nuoskaudas, nutyli arba nemoka jų išreikšti savo partneriui. Tai ypač būdinga mūsų kultūrai – dažnai esame išmokyti ne tik nereikšti neigiamų emocijų, bet ir jas slopinti“, – teigia knygos autorė.
Skyrium gyvenantys tėvai dažnai užsispyrę siekia vaiką „pasidalinti“ po lygiai, bet, neatsižvelgus į mažylio interesus, tai gali besiformuojančią asmenybę labai traumuoti. Svarbiausias asmuo šioje sudėtingoje situacijoje visada yra vaikas ir daugiausia dėmesio reikėtų skirti ne laiko, kiek jis išbūna pas kiekvieną iš tėvų, skaičiavimui, o tikro, kokybiškai praleisto buvimo ir bendravimo su vaiku planavimui. Naujas, dar mažai kam girdėtas ir suprantamas terminas, apibrėžiantis išsiskyrusių tėvų lygiateisišką rūpinimąsi savo vaikais – bendratėvystė.
„Tikiu, kad tėvai, sugebėdami konstruktyviai bendradarbiauti dėl vaikų, gali labai sušvelninti arba visiškai išvengti neigiamo skyrybų poveikio vaikams, todėl tam savo knygoje skyriau daugiausia dėmesio“, – sako psichologė prof. dr. Jolanta Sondaitė, knygos „Myliu ir mamą, ir tėtį“ autorė.
Diskusijoje dalyvavusi Odeta Intė, paklausta apie tai, ar mažesniuose miesteliuose yra galimybė sulaukti konsultacijų ir pagalbos, atsakė, kad galimybių tikrai yra ir klientų labai daug.
„Kai tėvai dar tik pradeda eiti krizių keliu, tam, kad pagerėtų jų santykių kokybė, reikia skirti laiko jiems ugdyti – pasikalbėti ir apie emocijas, ir apie vaikus, ir apie kitus dalykus. Su tokiomis mintimis pabandėm įgyvendinti pilotinį sumanymą – norėjome Alytuje turėti specialius mokymus besiskiriantiems tėvams, – sakė Odeta Intė ir čia pat paatviravo: – Bet, kaip bebūtų gaila, patyrėm nesėkmę, nes neatsirado norinčių. Neatsirado drąsių – eiti į grupę su tokiais pačiais per daug jautru, per daug intymu. Čia turbūt mažo miestelio tas fenomenas.“
Iš tiesų, mažesniuose miestuose kyla sunkumų, bet viltinga tai, kad Alytuje individualios paslaugos prieinamos visiems – čia gyvuoja „Išmanios bendratėvystės centras“, kur patyrę specialistai teikia pagalbą skyrybas išgyvenantiems tėvams ir vaikams.
Neturėtų kelti nuostabos ir faktas, kad psichologijos knygos Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje yra labai paklausios. Psichologinė literatūra, parašyta šios srities profesionalų, padeda išlaviruoti slegiančiose gyvenimo situacijose ir išspręsti daugybę klausimų. Neabejotina, jog ir Jolantos Sondaitės knyga „Myliu ir mamą, ir tėtį“ bus reta bibliotekos lentynų viešnia.
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotr.
