Įprasta manyti, kad bet kokia fizinė veikla yra naudinga sveikatai. Pastaraisiais metais Lietuvoje jaučiamą žmonių poreikį sportuoti galima net pavadinti mada.
Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos vadovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros docentas Vytenis Kalibatas nesistebi, kodėl fizinis aktyvumas tapo madingu – juk viešojoje erdvėje tai ragina daryti žinomi žmonės, sportinės aprangos kūrėjai vilioja stilingais kostiumais, o sportuojantys įkvepia nudailintomis kūno linijomis.
„Ryžtas į savo rutiną įtraukti daugiau fizinio aktyvumo yra labai sveikintinas, tik dažniausiai sportuoti pradedantys žmonės tai daro savarankiškai arba pasikliaudami tik sporto disciplinas išmanančių specialistų rekomendacijomis. Toks požiūris yra rizikingas ir gali sukelti neigiamų pasekmių sveikatai. Kiekvienas organizmas skirtingai reaguoja į fizinį krūvį, todėl prieš pasirenkant sau priimtiną sportinę veiklą, reikia išsiaiškinti, kokia veikla teiks didžiausią naudą ir nedarys žalos organizmui“, – sako Vytenis Kalibatas.
Pradedančiųjų sportuoti tipai
Pasak Vytenio Kalibato, pradedančius sportuoti žmones galima suskirstyti į du tipus. Pirmajam priklauso jauni, gerai besijaučiantys asmenys, kuriems dar nenustatyti jokie sveikatos sutrikimai. Antrojo tipo pradedantieji sportuoti dažniausiai būna vyresnio amžiaus ir turi konkrečių sveikatos sutrikimų: antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, rizikingą cholesterolio kiekį, sergantys cukriniu diabetu arba kuriems nustatyta prediabetinė būklė, jaučiantys chroninį nuovargį, įvairius judamojo aparato sutrikimus (raumenų, sąnarių skausmus ir pan.). Abiejų tipų žmonės tiki, kad fizinis aktyvumas jiems bus naudingas – vieniems padės puikiai praleisti laiką, sutvirtėti ir išsaugoti gerą savijautą, kiti galvoja, kad pradėjus judėti, pagerės jų sveikatos būklė.
„Abu tipai dar prieš pradėdami užsiimti fizine veikla daro tą pačią klaidą – nusprendžia sportuoti savarankiškai, geriausiu atveju išmokę taisyklingai atlikti fizinius pratimus, tačiau prieš tai neatlikę būtino savo fizinės ir medicininės būklės įvertinimo. Toks kelias ypač rizikingas antrajam tipui – žmonėms, turintiems vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų“, – apie savarankiško sporto riziką perspėja V. Kalibatas.
Eksperimentuoti fizine veikla – rizikinga
Manantys, kad bet kokia fizinė veikla yra naudinga, labai klysta. Kiekvienas organizmas yra individualus ir ne kiekvienam tinka tai, kas tinka draugui ar kaimynui. Bėgimas upės pakrante, kai lauke spaudžia šaltukas, yra rimtas išbandymas širdies veiklai, todėl socialiniuose tinkluose besipuikuojantys apledėję drąsuoliai gali sulaukti labai liūdnų pasekmių. Tik gerai treniruotas ir stiprios sveikatos žmogus gali be rizikos bėgioti lauke žiemos sezono metu, o tai gali įvertinti tik specialus funkcinio pajėgumo tyrimas. Fizinė veikla teiks norimą naudą tik tada, kai ją paskirs specialistai, išmanantys, kaip judesys veikia organizmo veiklą“, – neatsakingą požiūrį į aktyvią fizinę veiklą komentuoja Paliesiaus klinikos vadovas.
Individualizuoto fizinio krūvio nauda
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad tiksliai dozuotas ir individualiai parinktas fizinis krūvis ne tik padeda žmogui išlikti sveikam ir veikia kaip prevencinė priemonė nuo ligų, bet turi ir terapinį, gydomąjį poveikį. Ilgalaikiais moksliniais tyrimais nustatyta, jog fizinis aktyvumas apsaugo žmogaus organizmą nuo bemaž 100 įvairiausių ligų.
Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis padidina širdies susitraukimų dažnį, suaktyvina kraujotaką, endokrininę veiklą, skatina aktyviau dirbti kvėpavimo sistemą, pagreitina medžiagų ir energijos apykaitą. Visi šie procesai yra glaudžiai susiję su sveikatos rodikliais ir klinikinėmis diagnozėmis.
„Tam, kad asmuo iš fizinės veiklos gautų naudos sveikatai, būtina gydytojų ir fizinio krūvio specialistų sudaryta individualizuota fizinio aktyvumo programa ir tikslus planas bent keliems mėnesiams į priekį. Be tinkamai sudaryto plano, treniruotė yra tik atsitiktinių pratimų rinkinys, kuris nebūtinai prisidės prie sveikatos stiprinimo”, – fizinio aktyvumo reikšmę pabrėžia V. Kalibatas.
„Juk nevartojame medikamento nežinodami, kokia liga sergame, vos tik kur nors nugirdę, kad kažkam jis buvo veiksmingas. Juo labiau, nevartojame vaisto bet kokiomis dozėmis. Lygiai taip pat reikėtų galvoti ir apie fizinį krūvį – jis pirmiausiai turi tikti jūsų klinikinei būklei ir esamai fizinei formai, o tai įvertinti gali tik medicinos ir sporto mokslus išmanančių specialistų komanda. Svarbiausias tikslas – nepakenkti sveikatai, o ją stiprinti“, – priduria gydytojas.
Eglė Rakauskaitė
Strateginės komunikacijos bendrovės „OMConsulting“ projektų vadovė