Kanados karjeros centras careercast.com neseniai atliktame tyrime atskleidė, kad viešųjų ryšių (RsV) specialistai nuolat patiria stresą. Pabrėžiama, kad dirbant šį darbą, būtina turėti galingą motyvacijos variklį, kuris skatintų nuolat mokytis ir domėtis naujovėmis. Dėl šios priežasties komunikacijos konsultantai neretai jaučiasi viską žinantys ir kartais ateina laikas, kai nebesinori toliau stengtis dėl savo karjeros. Ką daryti, kai ištinka profesinė krizė? Kaip elgiasi profesionalai, pasiekę savo karjeros aukštumų, kokių savimotyvacijos būdų ieško, kad „neperdegtų“? Išskirtiniame interviu su RsV srityje pasauliniuose „vandenyse“ ir Lietuvoje dirbančiais, ilgametę patirtį šioje veikloje turinčiais, konsultantais kalbamės apie verslą, laisvalaikį ir motyvaciją.
Kad ir kokius rezultatus pateiktų naujausi tyrimai, vis dėlto surengus tarptautinę RsV specialistų diskusiją karjeros klausimais, tapo aišku, kad vienos nuomonės nėra. Organizacijų komunikacijos ekspertas Rojus Butleris iš Majamio (JAV) sako, kad stresas yra gyvenimo dalis, nekoreliuojanti netgi su gyvenamąja vieta. „Nesvarbu, kur dirbate, ar pašėlusiame didmiestyje, ar mažame miestelyje. Streso lygis, kurį jaučiu dirbdamas RsV srityje, priklauso tik nuo mano asmeninių sugebėjimų susitikti su frustruojančiomis situacijomis – kai esu emociškai silpnesnis, patiriu daugiau streso ne tik šiame darbe, bet ir kitose, man svarbiose gyvenimo srityse“, – kalba RsV konsultantas iš JAV.
Viešųjų ryšių atstovas iš Pakistano – Shehryar Khan – efektyviai valdantis klientų rinkodaros ir reklamos bei komunikacijos kampanijas, paklaustas, ar darbe patiria daug streso, užtikrintai atsako, jog tai – svetimkūnis, kurio nejaučia nuo tada, kai išsigrynino, kokia veikla nori užsiimti ir susiaurino savo veiklos spektrą.
Komunikacijos ir dizaino agentūros FoxyPR įkūrėja, turinti dešimties metų patirtį RsV srityje, ilgą laiką dirbusi Italijoje, linkusi pritarti nuomonei, kad jei viešųjų ryšių srityje dirbantis asmuo nuolat patiria stresą, reikia imtis realių veiksmų. „Esu įsitikinusi, kad jei komunikacijos srityje veikiantis žmogus nuolat išgyvena jį kankinančias būsenas, sukeltas streso, metas keisti darbą. Italijoje teko stebėti, kaip RsV konsultantai, neatlaikę didelių darbo krūvių, psichologinio spaudimo dėl darbų terminų ir įsipareigojimų klientams, pradeda nebevaldyti ne tik savo darbotvarkės, bet ir gyvenimo. Atsiranda nerimo, neretai atvedančio iki prieštaringų būsenų, kai atrodo, kad viskas slysta iš rankų. Pati darbe nesu susidūrusi su panašiomis situacijomis, nes pasirinktas profesinis kelias man niekad nekėlė abejonių. Nuo ketverių žinojau, ką noriu daryti, ir tai nepasikeitė sulaukus trisdešimties“, – patirtimi dalijasi Ž. Dargužytė.
Apie profesinį „perdegimą“ ir konkuravimą
Profesinis „perdegimas“ dar vadinamas profesine krize – tai sindromas, kuris atsiranda veikiant ilgalaikiam distresui. Jis sukelia emocinių, energetinių ir dažnai asmenybinių resursų išsekimą. Apie rungtyniavimą profesinėje sferoje pasakoja Jennifer Miller, viešųjų ryšių specialistė iš Kalifornijos. „Manau, kad stresas viešųjų ryšių specialistus užklumpa tada, kai jie per daug laiko praleidžia miegodami ant „laurų“. Kai reikia stipriai paplušėti suvokus, kad trūksta tam tikros srities žinių, dažnai kyla įtampa. Kad to išvengčiau, aš nuolat atnaujinu savo rašymo įgūdžius, internetinio tinklo administravimo ir kritinio mąstymo gebėjimus. Taip galiu išlikti konkurencinga“, – įsitikinusi ambicinga jauna moteris.
Nepasiduoti „letargo miegui“ ragina ir R. Butleris, teigiantis, kad raktas į įgūdžių išsaugojimą yra kartojimas. „Kai kurie ekspertai sako, kad galima išmokti visko, tik reikia pakartoti tai 10000 kartų. Užuot tai darius, kur kas lengviau nedaryti nieko, nes praleidus vieną „praktikos“ dieną, labai nesunku praleisti kitą. „Neperdegti“ padeda detalus planavimas – net ir kūrybines veiklas galima suplanuoti!“ – pataria R. Butleris.
Profesinio tobulėjimo galimybės Lietuvoje ir pasaulyje
Paklausta apie profesinio tobulėjimo RsV srityje galimybes, Ž. Dargužytė sako, kad norint viskas įmanoma – kursų ir mokymų vyksta kone kas mėnesį. Anot jos, labai svarbu tinkamai pasirinkti, nes pati yra pastebėjusi, jog ne visada mokymų kaina atitinka kokybę.
„Šiemet, suvokdama minėtą problemą, kad kartais RsV specialistai už kvalifikacijos kėlimą išleidžia solidžias sumas pinigų, o rezultatai nedžiugina, nusprendžiau įkurti RsV akamediją, kurioje kolegos dalijasi savo profesijos paslaptimis, sėkmės „receptais“ ir, žinoma, palaiko vieni kitus krizinėse situacijose“, – dėsto Ž. Dargužytė.
R. Butleris pabrėžia, kad JAV viešųjų ryšių specialistai, stengiasi periodiškai investuoti į savo tobulėjimą. Tai skatina ir džiugios prognozės darbo rinkoje. „Ekonomistai pastebi, kad darbo vietų RsV specialistams iki 2020 metų sparčiai daugės visame pasaulyje. Naujienos žaibišku greičiu okupuoja viešas erdves, o joms suvaldyti reikalingas didelis skaičius profesionalų, galinčių tinkamai reaguoti į naujienas ir palaikyti gerą organizacijos reputaciją. Darbo vietų mūsų šalyje daugėja RsV agentūrose, o atstovų spaudai etatai įmonėse kuriami kur kas rečiau. Priežastis paprasta – vis dar vyrauja tendencija samdyti RsV specialistus iš išorės“, – apie situaciją JAV pasakoja R. Butleris.
Kaip „įstrigus“ ankštame profesijos rūbe nepasiduoti
„Jei pastebėsite, kad jūsų karjera įstrigo, geriausia susikurti išbandymą, pavyzdžiui, priimti rizikingus sprendimus – taip atsiras niša naujiems įgūdžiams atsirasti“, – svarsto R. Butleris.
Jam paantrina RsV projektų vadovė iš JAV – Jennifer Miller. Ji pateikia dar vieną būdą, kaip išvengti profesinės aklavietės. „Turiu platų ryšių tinklą. Jeigu jaučiuosi įstrigusi, mano socialinių tinklalapių nuorodos niekada neapvils. Manau, kad visada atsiras draugas, turintis puikių pasiūlymų, kad ir kokia problema bebūtų“, – tikina specialistė.
Komunikacijos ir dizaino agentūrai vadovaujanti Ž. Dargužytė galimybėmis „įstrigti“ netiki. Ji mano, kad tokios situacijos susiklosto tuomet, kai žmogus įsitvirtina savo poliariškumuose – kai, regis, ir vienaip, ir kitaip norisi. „Jei kada nors atsidurčiau situacijoje, kai mane plėšys vidinės dvejonės, kaip geriau pasielgti, – keisti darbą ar ne, veikiausiai, kiek save pažįstu, pasirinkčiau imtis veiksmų ir ryžčiausi išbandyti save kitoje veikloje. Visada turiu planą B, kuris, reikalui esant, galėtų tapti ne tik emocinės satisfakcijos, bet ir finansinės gerovės šaltiniu. Dabar manau, kad dešimt metų yra pakankamas laikas RsV specialistui suvokti, kur jis yra, ką veikia ir ar tai nori tęsti toliau“, – kalba daug dėmesio asmenybės poreikių atskleidimui skirianti ir geštalto psichoterapiją studijuojanti Ž. Dargužytė.
R. Butleris sutinka su kolegės iš Lietuvos išsakytomis mintimis ir juokaudamas apibendrina RsV specialistų pokalbį apie karjeros subtilybes visagalio streso akivaizdoje: „Geras antidepresantas – karts nuo karto įsivesti savo vardą ir pavardę į „Google“ paieškos laukelį. Manau, kad tai netgi padeda save pastūmėti pokyčių link“.
Joana Kaduškevič