Nušalimas – audinių pakenkimas žema temperatūra. Atkreiptinas dėmesys, kad nušalimas galimas esant ne tik labai žemai temperatūrai, bet ir arti nulio, jeigu didelis oro drėgnis ir vėjas.
Dažniausiai nušąla blogai apsaugotos nuo šalčio kūno vietos – rankų ir kojų pirštai, nosis, ausys, skruostai. Pirmiausia ima šalti galūnės: rankų ir kojų pirštai, nes yra toli nuo organizmo šilumos centro, todėl blogiau nei kiti organai aprūpinami krauju. Daug greičiau nušąla žmogus, jei jis serga širdies kraujagyslių ligomis, diabetu, vilki plonus drabužius, yra pavargęs, išsekęs, neblaivus ar apsvaigęs.
Kaip atpažinti?
Ilgalaikis šalčio poveikis pirmiausia išplečia kraujagysles. Nušalusioje vietoje matyti odos paraudimas. O vėliau kraujagyslės siaurėja, todėl blogėja audinių mityba ir matomi pabalusios odos plotai. Galima jausti skausmą, sustingimą. Vėliau skausmas išnyksta, audiniai apmiršta. Oda tampa balta ar žalsvai gelsva ir atrodo neįprastai kieta arba lyg vaškuota.
Ką daryti?
1. Jei įtariamas nušalimas, nedelsiant eiti į šiltą patalpą.
2. Duoti gerti karštos arbatos, kavos.
3. Patalpoje nušalusią kūno dalį pamažu atšildyti kambario temperatūros vandenyje. Temperatūra ne aukštesnė kaip 20 laipsnių. Pamažu vandenį keisti šiltesniu, keliant jo temperatūrą iki kūno temperatūros. Palaikius vonelėje, odą švelniai nusausinti. Jei oda parausvėjo ir atgavo jautrumą, vadinasi, ta vieta jau atšildyta. Nosį, ausis, skruostus atšildyti kambario temperatūros aplinkoje.
4.Avalynę nuo nušalusios galūnės būtina nuauti atsargiai ir ne per jėgą, kad nebūtų pažeisti nušalę pirštai. Jeigu nuauti batus be pastangų nepavyksta, batą geriau perpjauti. Labai svarbu atšildyti pamažu – geriausia kambario temperatūroje, jokiu būdu negalima šildyti galūnių karštoje vonioje, prie krosnelės arba arti laužo! Nesilaikant šio nurodymo, audiniai atšyla netolygiai ir spazmuojančiose kraujagyslėse susidaro trombai, audinių apmirimas pagilėja. Siekiant stimuliuoti kraujotaką, trinant reikia paprašyti, kad nukentėjusysis judintų galūnę.
5. Jeigu kraujotaka atsigauna lėtai, oda išlieka melsva, galima įtarti, kad audiniai giliai pažeisti, dėl to būtina nukentėjusįjį kuo greičiau vežti į gydymo įstaigą.
6. Esant būtinybei – duoti skausmą malšinančių vaistų.
Kaip apsisaugoti?
1. Yra paprastas būdas išvengti rankų ir kojų šalimo – reikia sukti ranką ties alkūne ar dar geriau – iš peties, kraujas iškart pajudės pirštų galiukų link. Pakaks kelių energingų ratų, kad į ranką pritekėtų kraujo ir sušalę pirštai paraustų ir sušiltų. Kojoms šis metodas irgi tinka, tik reikia, kad būtų kur atsisėsti. Tada kojas reikia pakelti ir energingai pakilnoti – padaryti keletą žirklių judesių, nuo kurių kojos gan greitai sušyla. Atliekant šiuos pratimus pirštines ir batus, esant galimybei, geriau nusimauti, nes tuomet galūnes galima judinti greičiau, tad greičiau jos ir sušils.
2. Šaltyje reikia avėti šiltą neankštą avalynę, vilkėti šiltus drabužius, stengtis kuo mažiau būti lauke. Jei tenka dirbti šaltyje, reikia sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos kavos, arbatos.
Nušalimas pasireiškia ne tik vietiniais simptomais, beveik visada vyksta ir bendro pobūdžio pokyčiai. Bendras sušalimas susidaro ilgai būnant žemoje temperatūroje, ypač vandenyje. Buvimas lediniame vandenyje apie pusvalandį gali būti mirtinai pavojingas, o staigiai įkritus į tokį vandenį gali susidaryti šalčio šokas. Mirti nuo hipotermijos galima ir esant +4 laipsnių temperatūrai, jeigu įkrintama į vandenį ar būnama smarkiame vėjyje.
Kaip atpažinti?
Labai svarbu pamatyti ir pažinti kito žmogaus sušalimo požymius, nes pačiam sau diagnozuotis sušalimą sunku. Pirmiausia žmogus pajunta šaltį, tačiau nesiskundžia. Vėliau galima pastebėti žmogaus elgesio pakitimus – jis tampa irzlesnis ir agresyvesnis, vėliau tampa vangus ir apsnūdęs. Suaugusiesiems atsiranda drebulys, nuovargis, dėl sumažėjusio kūno temperatūros veikiamos smegenys ir žmogus nebegali aiškiai mąstyti ir gerai judėti. Tai ypač pavojinga, nes žmogus nesuvokia, kas vyksta ir negali priimti adekvačių sprendimų: pvz., sušalę žmonės dažnai nusprendžia pailsėti – atsisėda ar prigula lauke, – tai gali baigtis mirtimi.
Ką daryti?
Esant bendram sušalimui, reikėtų nedelsiant bet kokiu būdu sušildyti nukentėjusįjį. Tai daryti pamažu:
1. Nukentėjusįjį įnešti į saikingai šiltą patalpą, nurengti jį, o jeigu nurengti sudėtinga – perpjauti drabužius per siūles.
2. Sušildyti nukentėjusįjį. Pirmiausia šildoma centrinė kūno dalis – krūtinė, kaklas, galva, kirkšnys. Esant galimybei – nukentėjusįjį paguldyti į vonią su kambario temperatūros vandeniu, pamažu didinti vandens temperatūrą, kuri per valandą turi pasiekti 36–37 laipsnių . Galima šildyti apvyniojant žmogų šiltais apklotais. Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma.
3. Šildant, reikia nuolat matuoti kūno temperatūrą, ir kai temperatūra taps normali, galima baigti aktyvų šildymą ir paguldyti nukentėjusįjį šiltai.
4. Kai sušalusysis pradės atsigauti, reikia duoti jam karštos arbatos arba kavos. Jokiomis aplinkybėmis negalima sušalusiajam duoti alkoholinių gėrimų, nes dėl padidėjusio kraujo plūdimo į galūnes gali pavojingai nukristi kūno temperatūra. Be to, alkoholis pats turi savybę slopinti svarbius smegenų centrus.
Kaip apsisaugoti?
1. Drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną, todėl, jei tik drabužiai sušlapo, esant galimybei juos nusivilkti, persivilkti sausus.
2. Šilumos labiausiai netenkama stovint vėjyje, nes tada kūnas pradeda staigiai vėsti. Šito išvengti geriausiai padeda atitinkami drabužiai. Drabužiai turi būti neperpučiami, nepraleisti drėgmės, svarbu dėvėti kepurę ar pošalmį.
3. Šaltyje reikia nepasiduoti norui miegoti, judėti, įtempti raumenis, atpalaiduoti. Tuomet priplūsta kraujo, pajuntama šiluma
4. Jeigu reikia laukti, stenkitės judėti, ieškokite nuo vėjo apsaugotos vietos.
5. Jokiu būdu negalima sėsti ant akmenų ar ramstytis į šaltas šlapias sienas.
6. Šaltas oras papildomai apkrauna širdį. Jei turite širdies ligų ar padidėjusį kraujospūdį, neatlikite jokių sunkių darbų šaltyje. Jei privalote dirbti, tai šiltai apsirenkite ir dirbkite lėtai. Prisiminkite, Jūsų kūnas, siekdamas išsaugoti šilumą, dirba labai sunkiai, todėl neverskite jo dirbti dvigubai.
7. Negerkite alkoholio ar kofeino turinčių gėrimų, nes dėl jų poveikio greičiau prarandama šiluma. Gerkite šiltus, saldžius gėrimus – jie padeda palaikyti kūno temperatūrą.
2. Šilumos labiausiai netenkama stovint vėjyje, nes tada kūnas pradeda staigiai vėsti. Šito išvengti geriausiai padeda atitinkami drabužiai. Drabužiai turi būti neperpučiami, nepraleisti drėgmės, svarbu dėvėti kepurę ar pošalmį.
3. Šaltyje reikia nepasiduoti norui miegoti, judėti, įtempti raumenis, atpalaiduoti. Tuomet priplūsta kraujo, pajuntama šiluma
4. Jeigu reikia laukti, stenkitės judėti, ieškokite nuo vėjo apsaugotos vietos.
5. Jokiu būdu negalima sėsti ant akmenų ar ramstytis į šaltas šlapias sienas.
6. Šaltas oras papildomai apkrauna širdį. Jei turite širdies ligų ar padidėjusį kraujospūdį, neatlikite jokių sunkių darbų šaltyje. Jei privalote dirbti, tai šiltai apsirenkite ir dirbkite lėtai. Prisiminkite, Jūsų kūnas, siekdamas išsaugoti šilumą, dirba labai sunkiai, todėl neverskite jo dirbti dvigubai.
7. Negerkite alkoholio ar kofeino turinčių gėrimų, nes dėl jų poveikio greičiau prarandama šiluma. Gerkite šiltus, saldžius gėrimus – jie padeda palaikyti kūno temperatūrą.
Birštono savivaldybės gydytojos informacija
