Poezijos banga, besiritanti gegužės mėnesį per visą Lietuvą, pasiekė ir Punią. Į kultūros namų salę poezijos mylėtojai puniškiai ir svečiai. Čia jų laukė profesionalus aktorės Dalios Michelevičiūtės pasirodymas. Emocionaliai ir išraiškingai deklamuojama poezija giliai paveikė kiekvieno klausančiojo jausmus. Sveikinimo žodį tarė Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotojas Arvydas Balčiūnas.
Daugelis Punios poetų yra mokytojai, atvykę į Punią prieš keletą dešimtmečių, save laiko vietiniais, nes giliai į šią žemę įleidę šaknis. Jie mokė siekti mokslo aukštumų ir gyvenimo išminties šio krašto vaikus, pažįsta daugelį gyventojų, žino jų rūpesčius. Visa tai ryšku kūryboje.
Gyvą poezijos žodį išgirsti visuomet maloniau, nes jis emocingas, ištartas autoriaus lūpų. Todėl ir ateina žmonės paklausyti to žodžio.
Mūsų poetai
Punia šįmet paskelbta mažąja Lietuvos kultūros sostine, todėl nepamiršti ir poetai, nemažą gyvenimo dalį skyrę šiam kraštui. Apie juos kalbėjo Emilija Krušinienė, gerai pažįstanti visus grožinės literatūros kūrėjus: Teklę Džervienę, Salomėją Kaknevičienę, Antaną Šarkelę, jaunuosius kūrėjus – Petrą Džervų, Rimantą Juozapavičių, Renatą Žiūkienę. Nepamiršti išėję į Amžinybę sukūrę Puniai himnus Jurgis Tamošiūnas ir Ona Kliunkienė. Paminėtas kraštotyrininkas mokytojas Petras Džervus, parašęs knygas apie mokyklą ir bažnyčią.
Keletą savo kūrybos eilėraščių paskaitė mokytoja poetė Teklė Džervienė. Jos poezija giliai išgyventa, branginanti dvasines vertybes, skatinanti pamąstyti apie gyvenimo sudėtingumą ir trapumą. Poetė išleidusi tris poezijos knygas: „Liepa už slenksčio“, „Nakvynė senuose namuose“ ir „Saulėlydžio blyksnis“. Jos plunksnai priklauso kelios prozos knygos, tarp jų dvi – žemaičių tarme. Mokytoja Salomėja Kaknevičienė kūrybinio kelio pradžioje mėgo kurti įvairius scenarijus, rašė pjeses ir režisavo jas. Išleidusi dvi poezijos knygas vaikams: „Spindi Nemuno akys“ ir „Nemuno kilpoj“. Jas pamėgę mažieji skaitytojai. Rašo grožinę prozą, įdomūs romanai „Benkartas“ ir „Širšė“, vaizduojantys skriaudžiamų vaikų gyvenimą. Poetė paskaitė eilėraščius, dedikuotus istorinei Puniai, jos žmonėms. Antanas Šarkelė, esantis tikras dzūkas iš Šventežerio, į Punią atvykęs dar „kolūkiniais“ metais, pasiliko ilgam. Jo kūryboje vyrauja valstietiška tematika. Dirbdamas kolūkio agronomu, puikiai žinojo kaimo žmonių nuotaikas, rūpesčius. Visa tai ir sugulė į poezijos knygas: „Prie žemės stalo“, „Širdis ant ramentų“ ir „Po savo kryžium“. Paskaitė jis keletą anksčiau parašytų eilių. Pastaruoju metu rašantis prozos knygą apie tragišką Lietuvos pokarį. Ištraukos spausdintos laikraštyje „Alytaus naujienos“. Galbūt mažai kam žinoma, kad eiles rašo Džervų sūnus Petras. Poezijoje – praeitis ir dabarties gyvenimo netikėtumai, pareiga ir meilė tėviškei, vaikystėje vaikščiotiems takams.
Apie Emilijos Krušinienės kūrybą ir aktyvią visuomeninę veiklą literatų klube „Tėkmė“ pasakojo Punios vyresnioji bibliotekininkė Irena Kaškonienė. Priminė, jog autorė yra išleidusi 4 poezijos knygas („Prakalbinsiu laiką“, „Gyvenimo spalvos“, „Tėviškės lango šviesa“ , „Sidabrinės lyros virpesiai“), 4 dokumentinės prozos ( tarp jų viena apie Punią) knygas bei sudariusi kelis „Tėkmės“ almanachus. Kūryboje atsiskleidžia Tėvynės likimas, jos ateitis, gimtosios kalbos, papročių išsaugojimas, tikėjimas.
Būrelis alytiškių poetų jau lankėsi čia pristatant naujas puniškių poetų knygas. Poeziją ir prozą rašanti ir nemažai knygų išleidusi Scholastika Kavaliauskienė lyriškai žvelgia į pavasarį, į gamtos grožį ir to grožio poveikį jausmams. Mudita Makaveckienė išgyvenimus kūryboje sieja su atbundančia gamta ir meilės jausmais. Eilėraščiai skambūs, brandūs, prašosi įdedami į būsimą knygą. Milda Zaveckienė poezijoje išlieja išgyventą skriaudą, sovietų valdžiai nuteisus kalėti ją už politinį eilėraštį. Tėvynės ilgesys – kūrybos pagrindas. Šiandien eiles skiria to paties vargo broliams ir sesėms. Gydytoja Viltauta Pocienė, turinti vaidybos gabumų, visuomet gražiai deklamuoja kitų poetų ir savo eiles. Stebino deklamavimo raiška. Šįkart kūrybos neskaitė Alfonsas Vitkauskas, aktyvus renginių dalyvis.
Poeziją lydėjo muzika
Ne vien poezija pakvietė susirinkti į jaukią salę. Muzikinius kūrinius žiūrovams dovanojo Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos moksleiviai: keletą kūrinių akordeonu pagrojo Pranciškus, savo kūrybos dainas atliko Vakarė, o jai gitara akomponavo Simas. Pirmą kartą Punioje koncertavo Santaikos dainininkai broliai Deivydas ir Romas Navakauskai, dainavę jaunatviškas dainas. Poezija ir muzika pakylėja nuo žemiškų rūpesčių, suteikia galimybę džiaugtis ir liūdėti, mąstyti apie gyvenimo gėrį ir blogį.
Dalijosi įspūdžiais
Renginio vedėja mokytoja Daiva Bartkevičienė renginio iniciatoriams ir rėmėjams – Alytaus rajono savivaldybei, Punios bibliotekai, Punios mokyklai-daugiafunkciam centrui ir asociacijai „Panemunės dzūkai“ – padėkojo už paramą. „Poezijos pavasarėlyje“ dalyvavo Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas, Punios seniūnas Gintautas Laukaitis, mokyklos direktorė Laimutė Žūsinienė, Alytaus rajono savivaldybės atstovai.
Neskubėjo susirinkusieji skirstytis, dar domėjosi Irenos Kaškonienės paruošta Punios poetų knygų paroda. Įspūdžiais apie kūrybą dalinosi prie arbatos stalo, parengto Onutės Kizelienės Dzūko pirkioje.
Poezijos šventė baigėsi. Bet kūrybos kelias nesibaigė, tęsiasi. O išgirsti iš autorių poezijos posmai, ilgai išlieka atmintyje, nes siejami su asmenybe, išraiška. Gera, šviesi nuotaika susirinkusiųjų veiduose kalbėjo apie renginio sėkmę.
Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė Emilija Krušinienė
